Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rudeninėms šalnoms be kovos pasiduoti nereikėtų

Jei pavasarį dedame visas pastangas, kad apsaugotume augalus ir daržovių daigus nuo pavasarinio šaltuko, rudenį ši kova primena galynėjimąsi su laiku. Žinome, kad netrukus neteksime vienmečių gėlių žiedų, tačiau vis tiek kaip įmanydami stengiamės pratęsti jų gyvavimo terminą. Užkietėję daržininkai pirmąjį rudens mėnesį dar valgo šviežias žalumynines daržoves, pasinaudodami išradingais būdais neįsileisti šalčio į šiltlysves ar šiltnamius. Taigi, būdų apsaugoti gėles ir darže augančius augalus tikrai yra, tereikia nusiteikti smagiai padirbėti.

Pareikalaus laiko ir kantrybės

Tenka girdėti, kad atėjus rudeniui ir užslinkus pirmosioms šalnoms nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti, kad gėlių žydėjimo sezonas baigėsi, jų saugoti neverta, nes jau artinasi šaltasis metų laikas ir niekuo joms jau nepadėsime. Tačiau ar tikrai verta be kovos pasiduoti rudeniniam šaltukui, juolab kad pelargonijos, begonijos, ledinukai dažnai žydi terasų vazonuose ar loveliuose? Vilniaus kolegijos „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas, kalbėdamas apie vienmetes gėles, pasodintas į atvirą gruntą, linkęs pritarti daugumos nuomonei ir sodininkams pataria susitaikyti su metų laikų kaita. „Rudeninės šalnos yra natūralus procesas, kuris po truputį grūdina augalus ir leidžia jiems geriau pasiruošti prieš žiemos speigus, todėl nereikėtų labai stengtis jų dangstyti ar saugoti. O ir saugojimas užims nemažai laiko, bet tai bus tik trumpalaikė priemonė, nes anksčiau ar vėliau oras atvės iki žemesnės nei –2 °C, ir jau tada jokios apsaugos priemonės nepadės“, – įsitikinęs T.Čižokas.

Tačiau jei norite, kad jūsų kieme ilgiau žydėtų vienmetės gėlės, apsišarvuokite kantrybe ir pasiruoškite agrodangos (agroplėvelės) – tai vienintelė priemonė, kuri padės apsaugoti gėlių žiedus nuo nedidelių rudeninių šalnų. Augalų mulčiavimas taip pat nėra išeitis, mat jis apsaugo tik šaknis – žiedų jis nuo šalnų neapsaugos. Mulčias reikalingas jautresnių daugiamečių augalų šaknų apsaugai.

Jei jūsų gėlės susodintos į talpas (vazonus, lovelius ir kt.), kurias galite pakelti, nakčiai jas galite įnešti į šiltnamį, verandą ar kitą patalpą, o ryte, kai oras sušils, vėl išnešti į lauką. Taip šiek tiek prailginsite gėlių žydėjimo terminą.

Nedarykite dažnos klaidos

Vasarą pražydusios rožės – nosį saldžiais aromatais glostantis malonumas. Tačiau atėjus rudeniui reikia neperlenkti lazdos rūpinantis jų apsauga. „VikoFlora“ vadovas pabrėžia, kad jas pražudyti gali viena paprasta klaida – pernelyg ankstyva jų priedanga.

„Pirmosios rudeninės šalnos rožėms visiškai nebaisios, tik nepulkite jų dengti ar dar kaip kitaip saugoti. Nepamirškite, jog po pirmųjų šalnų visada ateina šiltasis metas, tuomet rožės gali perkaisti – taip augalui padarysite daugiau žalos nei naudos“, – iš didelio noro padėti rožynams neperlenkti lazdos įspėja specialistas.

Kaip tinkamai jomis pasirūpinti? Kaip žinoti, kad priedanga joms jau reikalinga? Pasak T.Čižoko, rožes ruošti žiemai pradėti reikėtų tada, kai temperatūra nukrinta iki maždaug 7 °C žemiau nulio. Tuomet šaknis reikėtų užpilti kibiru ar dviem (priklausomai nuo augalo dydžio) nerūgščios durpės – taip apsaugosite šaknis nuo užšalimo. Rožių stiebus lengvai suimkite ir sujuoskite virve, aukštesnes rožes prilenkite prie žemės (esant teigiamai temperatūrai) ir apsukite agroplėvele taip, kad neprisnigtų į vidų ir nesudrėktų apačioje esanti durpė. Tam, kad rožės lengviau priglustų prie žemės, jas reikėtų prismeigti metaliniais ar iš kitos medžiagos pagamintais smaigais. Dengimui naudokite storesnę agroplėvelę arba apsukite kelis kartus.

Jei norite, kad jūsų kieme ilgiau žydėtų vienmetės gėlės, apsišarvuokite kantrybe ir pasiruoškite agrodangos (agroplėvelės) – tai vienintelė priemonė, kuri padės apsaugoti gėlių žiedus nuo nedidelių rudeninių šalnų.

„Rudenį rožių negenėkite, tai atlikite pavasarį. Kuo daugiau šiemet užaugintų stiebų išsaugosime, tuo vešlesnis rožės krūmas bus kitais metais. Pavasarį pašalinkite senus, ligotus, nudžiūvusius ir pašalusius stiebus iki sveikų ir gyvybingų pumpurų“, – rožių priežiūros subtilybėmis dalijasi T.Čižokas.

Spalvas dovanoja ne tik medžiai

Kokios gėlės yra atsparesnės šalnoms, išlieka dekoratyvios ir žydi rugsėjį, spalį? Paprastai tariant, kurias gėlės reikėtų rinktis, jei iki vėlyvo rudens norime sode, kieme išlaikyti kuo daugiau spalvų? Pašnekovas vardija: jei norite gražaus ir žydinčio kiemo, rudens kompozicijoms rinkitės viržius, chrizantemas, serenčius arba našlaites.

„Kalbant apie daugiametes gėles, į gėlynus nepamirškite pasisodinti įvairių rudbekijų, saulainių, rudeninių astrų (jų būna įvairių spalvų), puošniųjų šilokų, korėjinių chrizantemų, kurios yra daugiametės ir nereikia iškasti, erikinių astrų, saulakių, japoninių plukių, skėstašakių astrų, pasėkite patagoninių verbenų, taip pat nepamirškite rudenį žydinčių miglinių augalų, pvz., miskantų, pašiaušėlinių soruolių, rykštėtųjų sorų ir kt., ir kaip gi be hortenzijų – joks kiemas rudenį neatrodys įspūdingai, jei jame nebus nė vienos hortenzijos“, – rudenį kiemą pagyvinančius daugiamečius augalus rikiuoja T.Čižokas „VikoFlora“ vadovas.

Jei šiltnamyje dar laukiate derliaus

Jei rudenį šiltnamyje mėgstate auginti žalumyninių daržovių ar prieskoninių žolelių, rudeninių paviršinių šalnų stipriai bijoti nereikėtų. Didesnis pavojus kyla tik tada, kai prognozuojamos šalnos nuo –4 iki –7 °C, todėl teks papildomai pasirūpinti šiltnamių, šiltlysvių augalais. Augalus paprasčiausiai galima pridengti agroplėvele, tačiau jeigu jos neturite, kaip priedangą galite panaudoti medžiaginius maišelius ar netgi senus laikraščius.

Taip pat išradingesni daržininkai nuo šalnų saugosi padarydami šiltnamio „radiatorius“. Prie augalų dienos metu padedami akmenys ar tamsesni plastmasiniai buteliai, pripildyti vandens. Pastarieji per visą dieną šyla nuo saulės, o vakare vėstant temperatūrai šilumą atiduoda lokaliai ir taip veikia kaip apsauga nuo nestiprių šalnų.

Žvakė ar radiatorius?

Šiltnamyje galima panaudoti ir daugiau papildomos apsaugos nuo šalnų būdų. Vienas jų – degamos žvakės. Nors tai nėra saugus metodas ir net nedidelės liepsnelės nereikėtų palikti be priežiūros, tai dar gana plačiai naudojama praktika. Dažniausiai renkamasi stikle išlietas žvakes, kurias saugiai galima palikti rusenti per visą naktį. Taip pat padeda didesnės talpos su vandeniu (dar geriau, jei vanduo drungnas). Taip į orą išskiriama drėgmė, kuri veikia kaip apsauginis šydas nuo besiartinančio šaltuko.

Tačiau bene geriausia priemonė apsaugoti šiltnamio augalus nuo šalnų – oro cirkuliacijos užtikrinimas. Internetiniuose forumuose daržininkai mėgėjai negaili patarimų: vieni šiltnamyje įjungia elektrinį ventiliatorių, kuris judindamas orą užtikrina gerą cirkuliaciją ir reikiamą temperatūrą, kitiems pasiteisino tepalinis radiatorius.

Rekomenduojami video