„Prie namo daugiau nei 50 metų auga sena eglė. Sodindamas ją mano senelis tikrai nemanė, kad medis taps galvos skausmu jo anūkams. Eglė pavojingai pakrypo, gali bet kada audros metu nugriūti ant namo. Patarkite, ką daryti, kaip nupjauti medį“, – prašo Viktoras.

Atsako PĮ „Impela“ vadovas Igoris Parasockis.

Kiekvienais metais sulaukiame prašymų apgenėti, nupjauti avarinės būklės medžius. Šiuo metu bet kurioje didesnėje parduotuvėje galima įsigyti grandininių pjūklų ir kitokios įrangos medžiams pjauti. Tačiau jei žmonės imsis pjūklo neturėdami pakankamai žinių ir įgūdžių, jie gali sukelti grėsmę sau ir aplinkiniams. Kvalifikuoti patyrę specialistai gali saugiai pašalinti virš namo pasvirusį medį ar šaką, net jeigu prireikia mažais gabaliukais supjaustyti milžiniškus medžius. Gana dažnai tenka gelbėti tiek privačius asmenis, tiek medžių pjovimu užsiimančių įmonių personalą, kai, savavališkai bandydami nupjauti pavojų keliančius medžius, dėl patirties ir žinių stokos jie situaciją tik pablogina. Dažnai būna taip, kad stebėdami, kaip dirbame mes, žmonės nusprendžia, kad tai labai paprasta ir jie susitvarkys patys. Tačiau mūsų darbas tik iš pažiūros paprastas, nes turintieji patirties darbus atlieka tiksliai ir tarsi lengvai, nors dirba su sunkiais pjūklais ir sudėtinga aukštalipių įranga.

Nusprendus pjauti medį, reikia atsižvelgti į jo būklę, storį, rūšį, aplink esančius objektus ir priimti nestandartinius sprendimus, kad būtų užtikrintas saugumas. Per dvidešimt metų esame matę įvairios būklės medžių, kartais net kyla klausimų, kaip jis dar stovi. Iš išorės medis gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau pradėjęs pjauti pamatai, kad iš medžio likusi tik žievė, po ja keli centimetrai kietos medienos, o vidus tuščias. Toks medis yra labai pavojingas, nes, netinkamai apskaičiavus ir neįvertinus visų veiksnių, darbai gali baigtis tragiškai. Labai svarbus veiksnys yra medžio rūšis, nes nuo to priklauso, kaip pjaunant lūš šakos, kokiu kampu galima pasukti medį, kad pjovimo metu, naudojant paties medžio svorį, jį būtų galima paguldyti ant žemės kuo saugiau. Tokie darbai gali užtrukti valandą, o kartais vienam medžiui nupjauti reikia net kelių dienų. Dažniausiai tai priklauso nuo medžio būklės ir statinių aplink jį.

Prieš pjaunant didesnio nei 20 cm skersmens medį, reikia gauti seniūnijos leidimą. Seniūnijoje užpildomas prašymas, nurodoma, koks ir kodėl medis turi būti nupjautas. Tinkamiausias laikas pjauti – medžiams numetus lapus, ir pavasarį, kol neteka sula. Tačiau prireikus pavojų keliantys medžiai pjaunami bet kuriuo metų laiku. Yra keli medžių vertimo būdai: kryptinis vertimas reguliuojant kritimo kryptį įpjovimo kampais ir pleištais; kryptinis vertimas medį nukreipiant bei papildomai reguliuojant kritimo kryptį virvėmis ir vertimas pjaunant šakas nuo viršaus.

Patarimai:

Gerai apžiūrime medį: ar jis kreivas, palinkęs, į kurią pusę nukrypęs šakų vainikas. Iš to galima spręsti, į kurią pusę medis virs. Jeigu kryptis netinka, nepjauname. Jeigu vėjuota, taip pat sudėtinga numatyti kritimo kryptį.

Stengiamės spėti visiškai perpjauti medį, kol jis pradės virsti ( kitaip jis gali „stryktelėti“).

Medžiui pradėjus virsti, nebėgama, stovima šalia. Vienu žingsniu apeiti medį greičiau, negu pabėgti nuo 25 m medžio, kuris virsta ten, kur stovi žmogus.

Svarbiausia atsiminti, kad medkirtystė yra vienas pavojingiausių darbų pasaulyje, todėl reikia būti labai atsargiems.