Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rauti stulpus sodybose reikia ne tik nemažų investicijų, bet ir kantrybės

Ko gero, sunku rasti sodybą, kurioje nestūksotų elektros stulpai. Patinka mums šie pilki, niūrūs statiniai ar ne, jie atlieka gyvybiškai reikalingą funkciją. Vieni žmonės prie stulpų visiškai priprato ir jų nė nepastebi, kiti su dideliu džiaugsmu juos išrautų ir įsivestų požeminę elektros liniją. Tačiau šiems darbams ryžtasi kol kas tik nedaugelis. Tam reikia ne tik nepagailėti kelių tūkstančių eurų, bet ir apsišarvuoti kantrybe ruošiant bei derinant projektus leidimui gauti.

Dėl saugumo ir grožio

Prieš ketverius metus pasklidus žiniai, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skirs vienkartines kompensacijas už nuostolius, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal paskirtį dėl juose įrengtų elektros stulpų, dalis sodiečių laukė pinigų ir tikėjosi, kad tai bus bent maža finansinė paskata ateityje planuojant jų iškėlimą. Vienas tokių – su mama sodybą Aukštaitijoje prižiūrintis Martynas Baleckas. Vyriškis juokiasi prisiminęs, kad už jo teritoriją kertančius elektros stulpus gavo viso labo 3 eurus.

„Pinigai „įkrito“ į sąskaitą. Net negalėjome patikėti, kad už kieme stovinčius stulpus gavome kompensaciją, už kurią galime nusipirkti vieną kavos puodelį. Aišku, ir kitiems panašiai, tačiau tikėjomės bent keliasdešimt eurų sumos“, – prisimena Martynas.

Jis pasakoja, kad oro elektros linija driekiasi mišku, o nuo jos iki namų stovėjo du stulpai ir trys jų atramos. Nors stulpai ramiai gyventi netrukdė, šeima jau seniai norėjo oro liniją keisti požemine dėl estetikos ir saugumo. Šalia stulpų, kitoje kelio pusėje augo didžiulis ąžuolas, todėl buvo baiminamasi, kad užėjus smarkiai audrai lūžtančios šakos kliudys laidus.

„Stulpai nėra didelis trukdis, bet jie tikrai darkė kiemą. Pasižiūri pro langą ir matai ne mišką, o betoninį stulpą su atrama. Mūsų sodyba vaizdingoje vietoje, prie ežero, todėl stulpai jos tikrai nepuošė. Žinojau, kad jų iškėlimas nėra labai paprastas procesas. Mūsų kaimynai anksčiau liniją užkasė po žeme, jie padėjo susigaudyti visuose procesuose“, – tikina jis.

Gali gauti kompensaciją

Kadangi jų teritoriją kertanti elektros oro linija buvo senesnė nei 20 metų, šeimynai dalis atliktų darbų kompensuota valstybės. Kaip aiškina ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, ESO valdo skirstomuosius elektros energijos tinklus ir atlieka tinklų iškėlimą kliento prašymu. Jei elektros oro linijos yra senesnės kaip 20 metų, klientas turi padengti tik 50 proc. perkėlimo darbų kaštų, visais kitais atvejais – 100 proc. Jo teigimu, sužinoti tikslią iškėlimo darbų kainą galima tik parengus iškėlimo projektą.

Apsišarvuokite kantrybe

Tačiau tiek VL kalbintas Martynas, tiek elektros stulpų šalinimo darbus vykdantis rangovas patikino, kad visas šis procesas – netrumpas, todėl prieš imantis šių darbų būtina apsišarvuoti kantrybe.

Pirmas žingsnis – kreiptis į ESO užpildant paraišką prisijungimui prie elektros tinklų. Ją gavę specialistai išnagrinėja ir pateikia būtinąsias technines sąlygas prisijungimui, vėliau pasirašoma paslaugos sutartis ir ruošiamas projektas.

Elektros montavimo darbais užsiimanti įmonė „Indastrus“ rengia minėtus projektus, juos derina, o vėliau atlieka žemės kasimo ir stulpų išvežimo darbus. Įmonės direktorius Kęstutis Kišonas sako, kad kiekviename rajone veikia skirtingi rangovai, galintys parengti projektą, jį suderinti su ESO, o vėliau ir atlikti darbus. Dažnu atveju reikalinga ir topografinė nuotrauka, t. y. brėžinys, kuriame pavaizduota faktinė antžeminė ir požeminė situacija matuojamame žemės sklypo plote. Topografinės nuotraukos kaina tiesiogiai priklauso nuo sklypo dydžio. Už sklypo, kurio plotas maždaug 0,5 ha, topografinę nuotrauką prašoma apie 200 eurų.

Tačiau jeigu topografinę nuotrauką gauti galima gana greitai, projekto derinimas trunka nepalyginamai ilgiau. Tai pripažįsta ir K.Kišonas. Dėl to jis kaltina biurokratines kliūtis, esą projekto derinimas su atsakingomis įstaigomis išsitęsė net kelis kartus.

„Projektą parengiame per dvi savaites, tik labai išskirtiniais atvejais užtrunkame ilgiau. Galų gale, ESO mus įspraudžia į terminus ir ilgiau atidėlioti tiesiog negalime. Tačiau parengti projektus kuo toliau, tuo sudėtingiau. Įsivaizduokite, kiek užtrunka derinimas, kai viskas turi būti aptarta su įvairiais registrais, žemėtvarka ir kitomis įstaigomis. Visos jos turi mums atsiųsti patvirtinimą, kad numatytoje vietoje leidžiama kloti kabelį. Tačiau atsakymą kartais gauname paskutinę dieną. Jie mums parašo, kad kablelį ne toje vietoje padėjome, ir viskas užsisuka iš naujo. Projekto derinimo procesas dėl to pailgėjo 4–5 kartus. Ypač tai pajautėme per karantiną, tačiau iki šiol derinimas lieka didžiausiu iššūkiu“, – apie biurokratines kliūtis, apsunkinančias projektų rengimą, atvirai kalba K.Kišonas.

Jis pasakoja, kad galiausiai parengus projektą, jį suderinus su visomis reikalingomis institucijomis, parengiama ir darbų sąmata. Per keturias dienas nuo projekto pateikimo ESO turi patvirtinti projektą. Gavus leidimą, galiausiai uždegama žalia šviesa ir toliau planuojami žemės kasimo darbai, stulpų rovimas bei jų išgabenimas.

Užtruko tris mėnesius

Visą šį kelią prieš mėnesį nuėjęs Martynas pagaliau gali šypsotis – stulpų kieme jau nebėra, taip pat nebereikia kelis kartus per savaitę skambinti projektuotojams ir teirautis, ar pagaliau ledai pajudėjo. Pasiteiravus, kiek užtruko visas šis procesas, vyriškis tikina, kad nuo paraiškos pateikimo dienos iki stulpų iškėlimo darbų praėjo beveik trys mėnesiai. Jis taip pat pripažįsta, kad ilgiausiai truko projekto derinimas. „Laidus nukabino per porą valandų, kabelį patiesė per pusdienį, o stulpus išrovė per kelias valandas. Visas derinimas truko daugiau nei du mėnesius. Suprantu, kad šiuo klausimu nieko neįmanoma paskubinti, o ir galiausiai man nebuvo taip skubu, tiesiog norėjau, kad iki vasaros darbai būtų baigti. Džiaugiuosi, kad darbai pabaigti be palyginti didelių nesklandumų“, – patirtimi dalijasi M.Baleckas.

Pinigai nemaži, tačiau nesigaili išleidęs

Pašnekovas skaičiuoja, kad dviejų stulpų ir trijų atramų šalinimas jam atsiėjo apie 2 500 eurų. Kadangi elektros linija statyta seniau nei prieš dvidešimtmetį, pusė sumos buvo kompensuota. Anot Martyno, kabelio tiesimo po žeme darbai atsiėjo apie 700 eurų, panašią sumą teko pakloti ir už projektą, o ESO atseikėta kiek daugiau nei 1 200 eurų.

„Savaime suprantama, kad tai dideli pinigai. Jei nebūčiau gavęs kompesacijos, kažin ar būčiau tam pasiryžęs jau šiais metais. Tiesą pasakius, prieš pradedant darbus tikrai nežinojau, kiek finale tai kainuos. Tačiau pamačius, kaip atrodo kiemas, sodyba be stulpų, negaila nė vieno išleisto cento. Teritorija atsigavo, patogiau pjauti žolę, lengviau manevruoti ir didesniam transportui. Man tų betoninių kojų visai netrūksta“, – sako sprendimu iškelti stulpus iš kiemo patenkintas M.Baleckas.

Jei elektros oro linijos yra senesnės kaip 20 metų, klientas turi padengti tik 50 proc. perkėlimo darbų kaštų, visais kitais atvejais – 100 proc. Sužinoti tikslią iškėlimo darbų kainą galima tik parengus iškėlimo projektą.

Jis taip pat svarsto netolimoje ateityje atsisveikinti ir su per jų mišką einančia elektros oro linija – pravesti ją po žeme. „Kaip tik audra, taip mes nerimaujame, kad ant laidų nenulūžtų šakos. Nors elektrikai atvyksta, geni apsauginę zoną, niekuomet negali būti 100 proc. ramus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Stulpus naudoja pamatams

Prieš raunant stulpus, darbininkai nukabino laidus, vėliau atvyko sunkioji technika pasiimti stulpų. Pastarųjų vyriškis pasilikti nenorėjo, todėl juos įmonės darbuotojai susikrovė ir išsigabeno. „Indastrus“ vadovas K.Kišonas sako dažnai sulaukiantis pageidavimų stulpus palikti sodybose. „Vieni šeimininkai juos pasilieka juostinių pamatų statyboms, kiti sugalvoja dar kitaip juos panaudoti. Jeigu stulpai nereikalingi, samdome tralą ir juos išvežame sumalti. Mes už šią paslaugą sumokame, o vėliau perdirbtos medžiagos parduodamos“, – pasakoja K.Kišonas.

Apsauginė zona

Nereikėtų pamiršti, kad ir požeminė elektros linija turi apsauginę zoną, todėl joje šeimininkauti ir savivaliauti negalima. Tiksliau sakant, 0,4 kV kabelis klojamas į 70 cm gylį, o virš jo driekiasi apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 1 m į abi puses nuo šios linijos. Šioje vietoje negalima kasinėti žemės, statyti pastatų ar automobilių stovėjimo aikštelių, įrengti ugniavietės. „Dėl apsaugos zonos nebus jokių bėdų, nes ten bet kuriuo atveju nevykdome jokios veiklos. Kabelis pravestas ne toje pačioje vietoje, kur stovėjo laidai, nes jis būtų kasamas visai šalia kelio, įvažiavimo, todėl su projektuotoju kabelius nusprendėme perkelti į kitą vietą“, – dėsto M.Baleckas.

Darbai toliau brangs

Pasiteiravus, ar yra tokių žmonių kaip Martynas, rodančių iniciatyvą savo lėšomis iškelti stulpus iš jų privačios nuosavybės, K.Kišonas sako, kad besikreipiančiųjų atsiranda, tačiau jų tikrai nėra daug. Jo manymu, dauguma žmonių per visą gyvenimą su stulpais susigyveno ir jiems jie netrukdo, kitiems ši paslauga finansiškai neįkandama. „Tai labai brangus malonumas, tikrai ne kiekvienas tam gali skirti pinigų. Nemažai žmonių į kiemuose riogsančius stulpus nebekreipia dėmesio, per tiek metų jų tiesiog nebemato, akis prie jų priprato“, – pastebi „Indastrus“ direktorius.

Jo teigimu, norinčiųjų netolimoje ateityje gali būti dar mažiau. Pagrindinė priežastis – brangstančios statybinės medžiagos, tarp jų ir metalas, kuris itin reikalingas šiems darbams atlikti. „Praėjusių metų antroje pusėje tona juodojo metalo kainavo iki 400 Eur/t, o dabar – 1 600 Eur/t. Pabrango ir cementas, degalai, o juk mums reikia važinėti po visą Lietuvą. Savaime suprantama, kad tai brangins ir darbus. Galiu atvirai pasakyti, kad Lietuvoje šios kainos kyla nepalyginamai greičiau nei kur nors kitur Europoje. Tai yra naudojimasis situacija, kainos kyla tikrai nekultūringai“, – statybinėmis medžiagomis prekiaujančioms įmonėms priekaištų negaili K.Kišonas.

Rekomenduojami video