LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Elementaru, kad jau trečią savaitę mūsų šalyje viešpataujantis karantinas privertė atsisakyti daugelio įprastų veiklų ir gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
Įdomu, kaip ši neeilinė situacija dėl koronaviruso grėsmės pakeitė ne tik miesto, bet ir kaimo žmonių kasdienybę? Kaip dabar gyvena rajono žmonės kaimiškosiose vietovėse?
Stengiasi nesibūriuoti
Susisiekus su Šlapaberžės bendruomenės pirmininke Nijole Kanapinskiene, ši patikino, kad šlapaberžiškiai kiek įmanydami stengiasi laikytis visų rekomenduojamų draudimų bei nurodymų.
„Kiekvieną penktadienį pro mūsų kaimelį pravažiuoja mobilioji parduotuvė, kurioje tikrai patogu apsipirkti. Be to, tokioje parduotuvėje ant ratų jau buvo pratę apsipirkti tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek ir kaimo jaunimas, tad dėl būtinų prekių įsigijimo pas mus problemos nėra.
Esame patenkinti, jog mobilioji parduotuvė vis dar važiuoja, neaplenkia ir geranoriškai aptarnauja mūsų kaimo gyventojus. Bet dar labiau džiugina tai, jog laukiantys savo eilės apsipirkti žmonės elgiasi atsakingiau nei įprastai.
Stovėdami laikosi rekomenduojamo atstumo, stengiasi nesibūriuoti ir vienas su kitu nekontaktuoti“, – pasakoja N. Kanapinskienė.
Vaizdas nedžiugino
„Tik paskelbus karantiną, vaikų žaidimų aikštelės vaizdas nedžiugino. Vaikų šioje poilsio zonoje netrūko.
Savaitei įsibėgėjus situacija pasikeitė. Mažamečių vaikų būrelių, atėjusių pasižaisti, jau nebebuvo matyti.
Į minėtąją žaidimų aikštelę atklysdavo tik pavieniai vaikai, kurių su laiku taip pat nebeliko. Kaimo gatvės ištuštėjo.
Remiantis tuo, galima daryti išvadą, kad žmonės, nors ir ne iš karto, bet po truputį, su laiku adaptavosi prie susiklosčiusios situacijos, nors, mano manymu, tai jiems padaryti nebuvo lengva. Suprasdami tykančią grėsmę bei norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius, visi stengiasi elgtis kiek galima atsakingiau.
Asmeniškai aš manau, jog ilgainiui prie karantino ir jo keliamų ribojimų priprasime, tai taps mūsų kasdienybe, kurią tikrai ištversime ir išgyvensime“, – mano N. Kanapinskienė.
Kalbasi telefonu
Šlapaberžėje, anot bendruomenės pirmininkės, dabar iš tikrųjų liūdna. Masiniai susirinkimai, smagios, linksmos kaimo šventės, planuoti renginiai nukelti. Kuriam laikui – nežinia.
Svarbius reikalus ar iškilusias problemas, siejančias bendruomenę, kaimo gyventojai, N. Kanapinskienės teigimu, sprendžia kalbėdamiesi telefonu, pasinaudodami socialiniais tinklais.
Nelieka abejingi
„Neslėpsiu, bendraujant tiek telefonu, tiek socialiniuose tinkluose jaučiamas žmonių stresas, kuris juos tarsi įpareigoja domėtis, sekti informaciją, o, reikalui esant, nelikti abejingiems ir kreiptis į reikiamas instancijas. Tą šlapaberžiečiai ir daro.
Sveikintina, kad daugeliui iš mūsų svarbu, kas vyksta jų aplinkoje“, – sako Šlapaberžės bendruomenės pirmininkė.
Susitelkia ir padeda
Pasiteiravus, o kas tada, jei nepalanki situacija tęsis dar mėnesį, du ar net daugiau, pozityviai nusiteikusi N. Kanapinskienė problemos tame neįžvelgia.
„Kol kas visiems užtenka turimų produktų. Kurių pritrūkstame, įsigyjame. Be to, juk gyvename kaime, kur žmonės visada buvo, yra ir bus linkę kažką užsiauginti patys. Jų rūsiuose ir dabar netrūksta konservuotų gaminių.
Šlapaberžės bendruomenė visada buvo vieninga, prireikus susitelkdavo, niekada nenusisukdavo, pagelbėdavo ar prisidėdavo ir rengiant talkas, ir ištikus nelaimei, ir organizuojant įvairias rinkliavas.
Tad, manau, kad ir šioje situacijoje daugelis pasielgtų panašiai. Jei situacija ilgą laiką nesikeistų ir negerėtų, o, priešingai, dar ir pablogėtų, vieni kitiems šlapaberžiečiai tikrai pagelbėtų. Tikrai vienas kitam ištiestų pagalbos ranką“, – neabejoja N. Kanapinskienė.
Maudynės nuplaukė
Beržų bendruomenės pirmininkė Birutė Jomantaitė labiausiai nuogąstauja dėl kaimelio „ruonių“.
„Suplanuotos maudynės lyg jūros banga ėmė ir nuplaukė. Na, o mūsų „ruoniai“, kurie maudėsi iki karantino, nenorėdami prarasti savo sunkiu darbu gauto rezultato, į ledinį vandenį lenda ir dabar. Skirtumas tik tas, kad tą daro po vieną–du, o nebe būryje.
Taip pat sportą mylintiems kaimo gyventojams teko atsisakyti ir masinių pasivaikščiojimų su šiaurietiškomis lazdomis. Pasivaikščioti aktyvistai dabar, kaip ir mūsų kaimo „ruoniai“, eina kiekvienas atskirai“, – sako B. Jomantaitė.
Teko nukelti
Pagal projektą, kurį inicijavo Kėdainių visuomenės sveikatos biuras, likusias vykdyti veiklas Beržų bendruomenėje planuojama nukelti rudeniui.
„Mūsų suplanuotų mankštų veikla dėl karantino kol kas yra pristabdyta. Tikimės, kad ją užbaigti ir pasiekti užsibrėžtus tikslus mums pavyks dar šiais metais“, – mano Beržų bendruomenės pirmininkė.
Būriuojasi, susirenka linksmintis
Nors ir nevykdoma jokia žmones suburianti veikla, o didžioji dauguma kaimo gyventojų stengiasi laikytis rekomenduojamų karantino nurodymų, tačiau B. Jomantaitė vis tiek negali pasidžiaugti šimtaprocentiniu kaimo gyventojų karantinavimosi režimu.
„Žmonės eina pasivaikščioti, kartas nuo karto apsilanko parduotuvėje, bet tas juk dar ir nėra uždrausta.
Dažnai ir pati apeinu kaimą. Džiugina tai, jog žmonių sutikti nepavyksta. Tai yra gerai. Vadinasi, prasilenkiame, nes tikrai yra tokių, kurie turi šuniukus ir jaučia pareigą juos pavedžioti.
Pikčiausia galbūt dėl tų, kuriems „dzin“. Jie būriuojasi, susirenka linksmintis, tačiau su jais šnekamės, aiškiname situaciją, kaip vis dėlto nederėtų ar kaip derėtų elgtis.
Vieni geranoriškai tai priima, kiti parodydami savo charakterį nenori pripažinti blogai besielgią, na, bet ateitis parodys, kaip bus toliau. Gal vis tik ir tie, kuriems nusišvilpt, atsižvelgs į mus ir į mūsų prašymus“, – viliasi B. Jomantaitė.
Pakeitė nuomonę
Beržų bendruomenėje, kaip ir kiekvienoje kitoje, gyventojų nuomonės išsiskiria. Anot B. Jomantaitės, yra tokių, kurie labai rimtai į viską žiūri, bet netrūksta ir skeptiškai nusiteikusių kaimo gyventojų.
Kiek anksčiau, kol apie koronavirusą buvo kalbama tik Kinijoje, jog tai išpūstas burbulas manė net pati Beržų bendruomenės pirmininkė.
„Rodės, kad viskas toli, o žiniasklaida, pasirinkdama dominančias antraštes, labai dažnai mėgsta persūdyti, perspausti ir pagražinti situaciją, tačiau kai viskas pradėjo plisti į Europą, o galiausiai palietė ir mūsų šalį, situaciją, žinoma, pradėjau vertinti visiškai kitaip“, – teigia B. Jomantaitė.
Gyvena ramiai
„Mūsų kaimas mažas, neturime daug pargrįžtančių, todėl rizika mums vėlgi sumažėja. Be to, ir patys kaimo gyventojai nepasakyčiau, kad labai gastroliuotų ar važinėtų reikia nereikia. Tad kol kas gyvename dar labai ramiai.
Žinoma, mūsų kaimas, kaip ir daugelis kitų, yra senstantis. Bet tokių žmonių, kurie būtų nelankomi ir kuriems reiktų pagalbos, nėra.
Tarp mūsų tikrai atsiras ir tokių, kurie galės nupirkti būtiniausių produktų, vaistų, reikalui esant pavėžėti“, – sako Beržų bendruomenės pirmininkė.
Netrūksta maisto atsargų
B. Jomantaitės nuomone, reali situacija kaime skiriasi nuo to, kaip tą patį dalyką žmonės priima mieste.
„Kaime turime parduotuvę, kurioje prekių, kaip kad ir iki karantino, netrūksta. Maisto prekių parduotuvėje kaimo gyventojai perka būtiniausius maisto produktus, kai kurie iš anksčiau pasirūpina ir mažiau gendančiais.
Kaimo žmonės mažiau panikuoja dar ir dėl to, kad turi didesnių maisto atsargų sankaupų: morkų, bulvių, burokėlių ar kitokių daržovių, daug konservuotų gaminių, laiko vištas.
Visa tai, mano nuomone, kaimo žmogui tampa didesne paspirtimi nekelti panikos“, – mintimis dalijasi B. Jomantaitė.
Keičia mąstymą
Saviečių kaimo bendruomenės pirmininkė Rita Borinskijienė teigia, kad jų atokaus kaimo bendruomenė gyvena ramiai.
„Visi, kas ūkininkauja vietoje, po truputį dirba, kiti taip pat vyksta į darbus, tad kaime lieka senjorai ir mokyklinio amžiaus vaikai, kurie, tik paskelbus karantiną, kone kasdien būriuodavosi lauke, o dabar vaikštančių gatvėmis mokyklinukų beveik nematyti.
Matyt, ne tik senjorų ausis pasiekė informacija, kuri greitai besikeisdama kartu keičia ir kiekvieno mąstymą, leidžia suprasti, kad gal vis tik čia nėra juokas ir reiktų susiimti“, – sako R. Borinskijienė.
Turi daug prisiminimų
Kaime įsiviešpatavusią ramybę, anot R. Borinskijienės, lemia tai, kad Saviečiuose didžioji dauguma gyventojų – vyresnio amžiaus.
„Senjorai turi daug prisiminimų, potyrių iš savo senų, blogų laikų, todėl jie daugiau supranta ir greičiau „suvirškina“ esamą padėtį, prisitaiko ir nekelia streso ar panikos, negu šių laikų žmogus“, – mano Saviečių bendruomenės pirmininkė.
Apsiperka kitur
Didžiausia problema, kurią pastaruoju metu įžvelgia R. Borinskijienė – parduotuvės Saviečiuose nebuvimas.
„Todėl tenka apsipirkti kituose miestuose ar aplinkinių kaimų parduotuvėlėse, o tai susiklosčiusios nepalankios situacijos metu nėra saugu“, – nuogąstauja Saviečių bendruomenės pirmininkė.
Nenurodinėja, bet pataria
Sangailų bendruomenės pirmininkui Mantui Kučinskui atrodo, kad šiuo metu bendruomenė gyvena kone taip pat, kaip ir prieš tai.
Būtinus reikalus kaimo gyventojai sprendžia interaktyviai, pasinaudodami telefonu ar elektroniniu paštu.
„Gyvename tikriausiai taip, kaip ir dauguma šiuo metu. Džiaugiuosi, kad Sangailų kaimo žmonės tikrai nepanikuoja, dirba įprastus darbus, tiesiog labiau saugo save ir kitus.
Kaip pirmininkas negaliu lįsti į kaimo žmonių asmeninį gyvenimą ir nurodinėti ar įsakinėti, kaip kiekvienas privalo ir turi gyventi, galiu tik patarti ir parekomenduoti, tačiau smagu, kad žmonės nė neraginami ir neskatinami patys saugosi ir kartu saugo kitus.
To pavyzdys – pagal projektą su kaimyninėmis bendruomenėmis suplanuota kelionė į Panevėžį, į spektaklį, kurios, tik prasidėjus koronaviruso plitimui, kaimo žmonės patys pasiūlė atsisakyti“, – tikina M. Kučinskas.
Prašo laikytis nurodymų
„Jeigu pablogėjusi padėtis užsitęstų, Sangailų kaimo žmonių norėčiau paprašyti kiek galima labiau laikytis Vyriausybės nurodytų saugumo priemonių.
Be to, manau, kad mūsų kaimo gyventojai tikrai nepaliktų vieni kitų nelaimėje, juk suburta bendruomenė ir yra skirta ne tik linksmybėms, bet kartu ir sprendžiant problemas ar sunkumus“, – sako bendruomenės pirmininkas.
Rajono situacija – stabili
M. Kučinskas taip pat yra Kėdainių rajono bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas ir jauniausias bendruomenės pirmininkas Lietuvoje. Jis mano, kad situacija visame rajone yra gana stabili.
„Kėdainių rajono savivaldybė nedelsdama ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų pasiruošta problemos sprendimui“, – sako M. Kučinskas.
Patraukė savais keliais
Anot Kalnaberžės bendruomenės pirmininkės Daivos Staškuvienės, jų kaimelyje tylu ir ramu.
„Pravažiuoja vos vienas kitas automobilis, dauguma laiką leidžia namuose, kartkartėmis kas nors išeina pasivaikščioti naujaisiais šaligatviais.
Kurį vakarą pati išėjau pasivaikščioti, tai sutikau tik du žmones. Su kaimyne pakalbėjom per trijų metrų atstumą ir toliau patraukėm savais keliais“, – apie įsiviešpatavusią ramybę kaime kalba D. Staškuvienė.
Nuoširdžiai dėkoja
Vienintelis, „gyvai“ dirbantis taškas Kalnaberžės kaime – parduotuvė.
„Norėčiau visų kaimelio žmonių vardu padėkoti parduotuvės savininkui Andriui Drižiui, kuris šiuo sunkmečiu jos neuždaro, o rizikuodamas savo ir savo darbuotojų sveikata, aprūpina kaimuko žmones būtiniausiomis prekėmis. Nusilenkime mūsų pardavėjoms. Jos dabar tikrame ugnies lauke.
Visus kitus būtinus reikalus, kaip ir visi kiti žmonės, sprendžiame internetu ir telefonu. Išplėstinė seniūnaičių sueiga vyksta internetu, visi pokalbiai, susirašinėjimai, susitarimai tik virtualiai“, – padėkos žodžių kaimo parduotuvės savininkui ir darbuotojoms visos bendruomenės vardu negaili Kalnaberžės bendruomenės pirmininkė.
Atvykdavo autobusėlis
Įprastai kiekvieną penktadienį Kalnaberžę pasiekdavo medicinos punkto autobusėlis su daktaryte Asta, tačiau dabar, pasak D. Staškuvienės, ir jo nebėra.
„Matome pro langus laiškininkės Odetos automobilį, ačiū Dievui, ji dar sveika, tad spauda mus pasiekia. Visi laukiame, kada tai praeis“, – sako Kalnaberžės bendruomenės pirmininkė.
Nekelti streso – sunku
Anot D. Staškuvienės, kiekvienam nepanikuoti ir nekelti streso, kuomet internete pasipylė šiurpinanti informacija apie padėtį Italijoje, Ispanijoje, vaizdai su dūstančiais žmonėmis, karo sunkvežimiai, pilni nebespėjamų laidoti palaikų, – sunku.
„Sutinku, kad tai gali skatinti žmogų labiau saugoti save ir kitus, tačiau tokiu metu reikia ne kelti paniką, o raminti.
Mes dabar visi Dievo valioje. O Dievas sakė: „Žmogau, saugokis. Tada ir aš padėsiu“. Džiaugiuosi, kad mūsų kaime žmonės tikrai elgiasi atsakingai net įspėti jų nėra už ką“, – tikina D. Staškuvienė.
„Ir dabar skubės“
Kalnaberžės bendruomenės pirmininkės teigimu, jų kaime yra buvę ir gaisrų, ir šiaip visokių negandų, tačiau, svarbiausia, kad sunkiausiu metu mažo kaimelio gyventojai didelėmis širdimis visada skuba vieni kitiems į pagalbą.
„Ir dabar skubės. Ir jeigu iki mūsų ateis ta „koronė“, gal mes ir atsilaikysim. Kad tik niekas nemirtų, pasimelskime.
O šiuo metu, reikalui esant, tikrai galėtume „paskolinti“ savo bendruomenės namų salę – buvusią mokyklą, ligonių hospitalizavimui.
Negaliu kalbėti už kitus, tačiau, tikiuosi, kad atsirastų savanorių, kurie sutiktų padėti gelbėjant sergančiuosius.
Taip pat būtų galima pabandyti organizuoti vietinį „maisto banką“, kur žmonės galėtų pasidalinti atliekamais maisto produktais, kuriuos būtų galima skirti tiems, kuriems jų tikrai reikia“, – mintimis dalijasi D. Staškuvienė.
Džestina BORODINAITĖ
