Neseniai Kazlų Rūdos savivaldybėje, Agurkiškėse, įvykęs Lietuvos ekobendruomenių, ekogyvenviečių ir giminės sodybų atstovų suvažiavimas parodė, kad vis daugiau žmonių jaučiasi atsakingi ne tik už save, bet ir už planetą. Tausojantį požiūrį į visa, kas gyva, jie perduoda jaunajai kartai – savo vaikams.

Išgirsta mintis

Renginio metu pakalbinti dalyviai tikino, kad pirmininkų ar bendruomenių vadų nėra. Yra lyderiai, kurie mielai imasi organizacinio darbo. Esminio skirtumo tarp ekobendruomenių, ekogyvenviečių ir giminės sodybų nėra. Tai kartu veikiančių ir kaimynystėje gyvenančių asmenų grupės, kurioms svarbus ryšys su gamta, bendruomeniškumas, aplinką tausojanti gyvensena. Tokios bendruomenės pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai kuriasi ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Žinomo gamtinės žemdirbystės puoselėtojo, vieno iš suvažiavimo organizatorių Laimio Žmuidos teigimu, renginys pavyko. „Susirinko daug mūsų judėjimo žmonių. Iškelta mintis apie būtinybę įregistruoti ekogyvenviečių ir giminės sodybų judėjimą buvo išgirsta. Kitas etapas – suburti, įregistruoti kuo daugiau narių, kuriuos jungia bendri siekiai “, – sakė pašnekovas.

Gyvenimas ir verslas

Suvažiavimo dalyvių geografija buvo labai plati – nuo Dzūkijos iki Žemaitijos. Renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas žmonių. Apie pagrindines visus judėjimus siejančias vertybes ir poreikį vienytis dėl bendrų tikslų kalbėjo bendruomenių lyderiai ir joms nepriklausantys, bet savo gyvenime tų pačių principų besilaikantys žmonės.

Ekogyvenviečių, ekobendruomenių ir giminės sodybų judėjimas įgauna vis didesnį pagreitį.

Širvintų rajone, Krunose, įsikūrę Šarūnas ir Giedrė kartu su bendraminčiais gali pastatyti šiaudų namą. Šarūnas pasakojo, kad jų bendruomenėje yra 10 nuolatinių gyventojų, kiti kuriasi po truputį. Prieš dvylika metų draugėn susibūrę bendraminčiai rūpinasi medelynu, kepa duoną, renka vaistažoles, daro masažus. Norintieji pasitikrinti, ar pavyktų gyventi ekologiškai, toli nuo miesto teikiamų malonumų, bendruomenės gyvenvietėje gali išsinuomoti namelį be elektros ir kitų patogumų. Tokią pat paslaugą teikia ir Karališkių kaime įsikūręs Linas . Iš Širvintų rajono atvažiavęs Andrius Šironas kalbėjo apie bendruomenę, kurią sudaro šeimos nariai. Kartu su tėvais, broliais ir seserimis jis ne tik ūkininkauja, augina tris vaikus, bet ir skleidžia gamtinės žemdirbystės idėjas.

Padrąsino knygos

Marius Krikščiūnas ir jo draugė Aurelija iš Klaipėdos krašto tikino, kad idėja burtis labai gera, nes taip galima dalytis informacija. Labai svarbu su savo veikla supažindinti ir plačiąją visuomenę, nes dažnai ieškantieji prasmingo gyvenimo kaime laikomi keistuoliais. Šventasodžio bendruomenės siela Ingrida Žitkauskienė pabrėžė, kad ekojudėjimai Lietuvoje – ne naujiena. „Pirmieji, ėjusieji šiuo keliu Sąjūdžio laikais, buvo žalieji. Mūsų judėjimas – giminės sodybų judėjimas. Mus išaugino Vladimiro Megre knygų „Skambantys Rusijos kedrai“ dvasia. Ne vienas, perskaitęs jas, įgavo drąsos keistis, gyventi kitaip, prasmingiau. Mes norime rojaus žemėje. Tačiau rojaus ne vien sau. Mums rūpi švarus oras, švarus vanduo, harmoninga aplinka visiems. Savo idėjų niekam nenorime primesti. Mes tik norime pasakyti, kad yra kitokio gyvenimo, kitokio vaikų auklėjimo galimybė“, – sakė pašnekovė. Ji pasidžiaugė, kad netoli Aukštadvario (Trakų r.) besikuriančioje bendruomenėje daug jaunimo. 50 hektarų plote ilgainiui gali įsikurti apie 16 sodybų. Kol yra laisvų sklypų. I.Žitkauskienė ragino mąstyti ne apie emigraciją, o rinktis kitokį, prasmingesnį, gyvenimą savoje šalyje kartu su bendraminčiais.

Gyvena šiuolaikiškai

Kardokų kaimo (Kazlų Rūdos sav.) bendruomenės narys Raimondas Vaičiūnas sakė, kad bendruomenė vienija 13 šeimų. „Vienu metu buvome labai populiarūs, apie mus rašė, rodė TV laidose. Vasarą nėra dienos, kad neturėtume svečių. Su kiekvienu atvykėliu mes bendraujame, kalbamės, žiūrime, ar mąstome ir jaučiame panašiai“, – sakė pašnekovas. Jis tikino, kad žmonės ekogyvenvietėse turi gyventi nuolat. Vasarotojų jų bendruomenei nereikia. Padėdami vienas kitam kardokiškiai kepa duoną, augina bites, gamina muilą, ruošia ekologiškus dažus, gilinasi į homeopatijos paslaptis. Visa Kardokų bendruomenė užsiima labdaringa veikla – remia Kybartų vaikų globos namus savo surinktomis aukomis, daiktais, rengia programėles. „Tie, kurie mano, kad įsikūrusieji ekogyvenvietėse atmeta mokslo ir technikos pažangą, klysta. Jų gyventojai naudojasi mobiliaisiais telefonais, internetu, namuose įvesta elektra, mašina gali važiuoti kur nori“, – sakė Raimondas.

Neabejingi gyvenimui darnoje su gyvąja gamta ir savimi suvažiavimo dalyviai renginyje dalijosi patirtimi ir idėjomis. N. Baronienės nuotr.

Laukia merginų

Dzūkijoje įsikūrusios Ročkų bendruomenės narys Skirmantas Ražauskas sakė, kad jų bendruomenė – ilgalaikis draugų sambūris. Nuolat gyvenančiųjų – penkios trobos. Dėl sklypų ribų jie nesipyksta, nes jos nustatytos atlikus tikslius matavimus. Vyras juokavo, kad bendruomenėje yra vienišų jaunų vyrų, tad nebijančios gyvenimo kaime merginos turėtų atkreipti į juos dėmesį. Pasak jo, tik dėl bendros idėjos susivieniję žmonės gali įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Prie Jauniūnų kaimo (Širvintų r.) bendruomenę buria Renatas Savickas. Jis kvietė prisijungti ieškančiuosius  sklypų ir norinčiuosius gyventi kartu bendraminčiais. Vilniaus rajone įsikūrusių Kalnuotės ir Melkio bendruomenių darbus pristatė gydytoja odontologė, klinikos Viniuje vadovė Irma Šorienė. Svarbiausias jų – Lietuvos ekobendruomenių asociacijos (LEA) įkūrimas.

A. Diržytė vadovauja neseniai įkurtoje LEA. N. Baronienės nuotr.

Palaikomos pasaulyje

Pasak LEA vadovės, Mykolo Romerio universiteto Psichologinės gerovės tyrimų laboratorijos vadovės prof. Aistės Diržytės, ekobendruomenės pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai kuriasi visame pasaulyje. 1995 m. buvo įkurtas ir tarptautinis ekobendruomenių tinklas (Global ecowilage network (GEN), kurio pagrindinė būstinė šiuo metu yra Ispanijoje. A.Diržytė priminė, kad eko-bendruomenės yra įvairios: kai kurios turi aiškiai apibrėžtą veiklos ir gyvenimo filosofiją, vadovaujasi antroposofinėmis vertybėmis, joms svarbi dvasinė ir socialinė ekologija, kitos – buriasi ekologinės žemdirbystės ar ekologinės statybos interesų pagrindais. Ekobendruomenių projektai ir iniciatyvos yra labai palaikomos Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes jų propaguojamas gyvenimo būdas gali užkirsti kelią klimato kaitos problemoms ateityje.

.