„Į sodybą labai dažnai atliuoksi voveraitės. Viena jų labai smalsi ir jauki. Iš rankų kol kas maisto neima, bet jei vaikai ant stalelio padeda riešutų, žvėrelis randa ir sugraužia. Norėtume sužinoti, kuo galima šerti voveres, kad nepakenktume joms. Ar galima duoti duonos, batono?“¬ – klausia Vaiva.

Atsako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Voverių, kaip ir kitų laukinių gyvūnų, šerti nereikėtų – jie ir patys susiranda maisto, bet jei tikrai norite pamaloninti sutiktą pūstauodegę, parūpinkite jai natūralaus maisto.

Visą žiemą voverės lukštena kankorėžius. Tačiau jei jos jau patikėjo žmonėmis, ir jie jas pripratino prie maisto, galbūt galima ant kelmo ar improvizuotos lesyklos jo padėti.

Geriausia voverėms palikti riešutų – paprastų, lazdyno ar net graikinių. Taip pat galima papilti saulėgrąžų, įvairių kruopų. Ar tinka pūstauodegėms duona? Galbūt, nebent balta. Tačiau žinokime, kad kepant duoną dedama ir prieskonių, ir druskos, todėl laukiniams gyvūnams tai nėra tinkamiausias maistas. Jei tikrai norime jiems padėti, suraskime bent trupinį paties natūraliausio maisto.

Voverėms patiks ir obuolys, netgi morka. Tačiau yra ir tokių daržovių, kurių joms palikti nevalia. Tikrai netiks bulvė, burokėlis, kopūstas, nes šie maisto produktai labai greitai sušąla ir gyvūnams gali tapti kenksmingi.

Vasarą voverių kailis būna trumpas ir minkštas, rusvos spalvos. Žiemos metu tampa tamsesnis ir tankesnis. Gyvenimo trukmė – apie 2–3 metus. Svoris – maždaug 400 gramų. Paprastosios voverės visą dieną ieško maisto. Pusę suėda iškart, kitą užkapsto slėptuvėse. Taip jos ruošia žiemos atsargas. Paprastosios voverės maitinasi labai panašiai kaip ir pilkosios voverės, todėl dažnai dėl maisto tenka konkuruoti. Kai ėda, paprastosios voverės tupi ant užpakalinių letenų, o maistą (pvz., kankorėžį) laiko priekinėmis letenomis. Sukdamos kankorėžį jos nugraužia žvynelius ir suėda sėklas. Voverės taip pat ėda žiedus, ūglius, vabzdžius, grybus, riešutus, erškėtuoges. Gilių beveik neėda. Paprastosios voverės patelė per metus gali išvesti dvi vadas. Vienoje vadoje būna 2–4 jaunikliai. Poravimosi sezonas yra nuo gruodžio iki liepos. Patelė išsirenka vieną partnerį ir poruojasi tik su juo. Apvaisinta patelė aukštai medyje iš šakelių susisuka rutulio formos lizdą su dviem angomis šonuose. Lizdas būna išklojamas pūkais ir samanomis. Vos gimę jaunikliai būna akli ir pliki, pirmą kartą akis atmerkia būdami 3 savaičių. Pirmą kartą voveriukai iš lizdo išlipa būdami 7 savaičių.