Tik penkiolika minučių trukusi audra pridarė tokių nuostolių, kokių savo kiemuose jau ilgus metus nematė sodybų šeimininkai. Daug kur dužo langų stiklai, sienos, stogai – it šūvių suvarpytos, kai kur nukentėjo ant stogų iškeltos saulės elektrinės. Ant namų ir ūkinių pastatų stogų, tvorų krito medžiai, po kiemą skraidė batutai, į orą kilo sodo baldai. Labiausiai nukentėjusių savivaldybių gyventojai raginami fiksuoti žalą ir kreiptis dėl nuostolių kompensavimo.

Nėra nė vieno nenukentėjusio kiemo

Suskaldytos plastikinės namų dailylentės, it kulkų suvarpyti seni šiferiniai stogai, šiltnamiai, iškulti langų stiklai, išlūžusios medžių šakos. Toks vaizdas kaimuose, kuriuose pirmadienį siautė vėtra. Skaudžius audros padarinius jaučia Joniškio, Panevėžio regionas, Vidurio Lietuva – Ukmergės ir Širvintų rajonai bei vakarinė Lietuvos dalis. 

Vadoklių seniūnė (Panevėžio r.) Milda Tamokaitienė VL sakė, kad aplinkiniuose seniūnijos kaimuose nėra nė vieno kiemo, kuris nebūtų daugiau ar mažiau patyręs nuostolių. „Vaizdas tikrai šiurpus, kai kur seni šiferiniai stogai atrodė kaip rėtis. Dalis gyventojų sodybų buvo visiškai neapsidraudę, kiti taupumo sumetimais apdraudę tik gyvenamuosius, bet ne ūkinius pastatus, todėl vis tiek liko stipriai nukentėję. Kruša truko iki 15 minučių, o padarytą žalą likviduosime dar ne vieną dieną“, – atsiduso M.Tamokaitienė.

Pasak jos, ne vienam gyventojui iš dangaus krentantys kiaušinio dydžio ledo gabalai sudaužė ir ant stogų iškeltas saulės elektrines. Jas žmonės buvo įsirengę savomis lėšomis. Seniūnė paaiškino, kad šešiose Panevėžio rajono savivaldybės seniūnijose (Vadoklių, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio, Smilgių ir Panevėžio) paskelbus ekstremaliąją situaciją, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos gali kreiptis paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Norintys gauti kompensaciją privalo teikti prašymą, prisegti žalą iliustruojančias nuotraukas, nuosavybę liudijančius dokumentus, pagrįsti žalos sumą ar įrodyti turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teikti paraiškas gali tik šiame rajone registruoti gyventojai.

„Važinėju po seniūniją ir skaičiuoju pažeistus stogus. Tiesa, skaičiuoju atvirkščiai – tuos, kurie liko sveiki, nes tokių pas mus mažuma. Kai kur net skardiniai stogai buvo suvarpyti, ledai perėjo kiaurai. Mūsų apylinkėje yra trys man žinomos sudaužytos saulės elektrinės, jos buvo ant gyventojų namų stogų“, – apgailestauja Vadoklių seniūnė.

Pirmiausia kreiptis į seniūniją ar savivaldybę

Kol vieni savo kiemuose skaičiuoja žalą, kiti nežino kas turėtų šalinti kaimo gatvėse išgriuvusius medžius. Aplinkos ministerijos specialistė Justina Čunderova patikino, kad jei nuvirto šaligatvyje augantis medis ar nulūžo jo šakos – medžiu turėtų pasirūpinti to medžio savininkas. Tai dažnu atveju yra valstybinė žemė, todėl pirmiausia reikėtų kreiptis į artimiausios valdžios atstovus – seniūnijas arba savivaldybes. Jeigu medis augo apsaugos zonoje, juo rūpintis turėtų komunikacijos tinklų (elektros skirstymo, dujų tiekimo) atstovai. „Žmogus neturėtų rizikuoti ir pats pjauti avarinį medį, jeigu visai šalia jo, tarkime, eina elektros laidai. Tuo turėtų pasirūpinti atsakingos institucijos. Gyventojai pirmiausia turi susisiekti su savivaldybe, seniūnija, o jie turėtų atsiųsti žmones, kurie pasirūpins saugiu šakų pašalinimu ar medžio nupjovimu“, – užtikrino J.Čuderova.

 Suskaldytos plastikinės namų dailylentės, it kulkų suvarpyti seni šiferiniai stogai, šiltnamiai, iškulti langų stiklai, išlūžusios medžių šakos. Toks vaizdas kaimuose, kuriuose pirmadienį siautė vėtra. Skaudžius audros padarinius jaučia Joniškio, Panevėžio regionas, Vidurio Lietuva – Ukmergės ir Širvintų rajonai bei vakarinė Lietuvos dalis. 

Kai kurios savivaldybės savo gyventojams netgi išplatino pranešimus, ragindami gyventojus be specialistų netvarkyti elektros tinklų sistemų, nešalinti pasvirusių ir nuvirtusių medžių.

Joniškiečiai ir krašto gyventojai taip pat gavo išaiškinimą, kad dėl gamtinio įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, saugotiniems želdiniams kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti Joniškio rajono savivaldybės leidimo ar sprendimo nereikia. Šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant ir įsitikinus, kad medžių šalinimo darbai nekelia pavojaus gyvybei. Tiesa, šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti Joniškio rajono savivaldybę, nurodydami želdinio vietą (adresą), ir pateikti 3 nuotraukas, kuriose užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus.

Siųsti nuotraukas seniūnui

Nevaldomą gamtos jėgą savo kailiu bene labiausiai patyrė Joniškio krašte esančios Žagarės gyventojai. Šiame nedideliame ir jaukiame mieste griuvo arba buvo sulaužyti šimtai medžių, trūkinėjo elektros laidai, nuo namų buvo kilnojami stogai. Kelių centimetrų dydžio ledų kruša negailestingai niokojo gyventojų turtą, augalų lapus ir derlių. Žuvo į uragano epicentrą pakliuvę paukščiai. Sodybose ir miestelio parkuose virš galvų grėsmingai kabojo medžių šakos, kurias kuo skubiau reikėjo pjauti ir saugiai išvežti.

Žagarės seniūnas Saulius Kužmarskis nuo audros nukentėjusius sodybų gyventojus ragina kreiptis į savivaldybę dėl žalos padarinių kompensavimo. „Gyventojai turėtų fiksuoti patirtus nuostolius ir kreiptis į savivaldybę. Pagal tvarkos aprašą numatyta, kad žala turėtų būti kompensuojama tik už apgadintus gyvenamuosius pastatus, tačiau mūsų rajono meras Vitalijus Gailius sakė, kad ieškos būdų, kaip kompensuoti nuostolius ir dėl kitų objektų suniokojimo. Žinoma, viskas priklausys nuo to, ar Vyriausybė prisidės finansiškai“, – kalbėjo Žagarės seniūnas.

Žalos mastas – rekordinis

Tai, kad šią savaitę Lietuvoje praūžusi audra yra rekordinė, skaičiuojant jos padarytus nuostolius, pripažįsta ir draudėjai. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas sako, kad pastarosios savaitės audra pridarė nuostolių už daugiau nei 3,5 milijono eurų − tai yra istoriškai didžiausia vienos audros sukeltų žalų suma Lietuvoje, ir jau yra užfiksuota daugiau nei 3,6 tūkst. žalų būstui bei transportui. „Mūsų skaičiavimais, tai yra rekordiškai didelė suma – didžiausia mūsų bendrovės istorijoje, kai per kelias dienas audra padarė milžiniškus nuostolius. Audros labiausiai paveikė šiaurinę Lietuvos dalį, ypač Panevėžio miestą ir rajoną, taip pat nukentėjo Vakarų Lietuvos regionas, o bendrus audros nuostolius vis dar tebeskaičiuojame“, – situaciją komentuoja A.Tumėnas.

Jo teigimu, šį kartą fiksuoti itin dideli sugadinimai dėl viesulo ir krušos, lietus taip pat išsiskyrė savo intensyvumu. Kruša sugadino pastatų stogus, sienas, išdaužė langus, apgadino automobilius, saulės elektrines. Dėl žaibo išlydžių fiksuoti pastatų konstrukcijų sugadinimai ir elektros įtampos svyravimų sukelti gedimai. Labiausiai dėl jų nukentėjo elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga.

Jis taip pat pažymi, kad vėjas vartė daiktus, kiemuose skraidino batutus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines. Taip pat buvo gausu lūžusių medžių, kurie griūdami sugadino pastatų konstrukcijas, kieme paliktus daiktus, automobilius.

Praėję metai buvo ramesni

Anot eksperto, iki šios audros šie metai buvo neįprastai ramūs, ir iki rugpjūčio mėnesio buvo fiksuota apie 800 žalų pranešimų dėl audrų padarinių, kuriems padengti buvo rezervuota bendra 380 tūkst. eurų suma. Tačiau dėl pastarojo savaitgalio ir savaitės pradžios audros padarinių šie metai bus rekordiniai.

„Labai neramios buvo ir pastarųjų dvejų metų vasaros. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį praūžusi audra padarė nuostolių už daugiau nei 800 tūkst. eurų, o vertinant visus praėjusius metus, audrų nuostoliams kompensuoti mūsų bendrovė išmokėjo 4,7 mln. eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Viena didžiausių istorijoje 2010 m. fiksuotų audrų taip pat šėlo rugpjūčio pradžioje, ir tuomet jos sukelti nuostoliai gyventojų ir verslo įmonių turtui buvo įvertinti 1,18 mln. eurų, o fiksuotų žalų skaičius siekė daugiau nei 2,6 tūkst.

Kaip išvengti nuostolių?

A.Tumėnas pastebi, kad stichinės nelaimės mūsų šalyje kartojasi vis dažniau, todėl reikėtų keisti kai kuriuos įpročius, daugiau dėmesio skirti prevencijai, pastatų ir medžių priežiūrai.

„Reguliariai atlikite nekilnojamojo turto patikrinimus, kad laiku nustatytumėte silpnąsias vietas – galbūt pastebėsite atsilaisvinusias čerpes ar kitas lengviau pažeidžiamas stogo dangos dalis, sutvirtinkite tvorą, įsitikinkite, ar tinkama lauko vartų būklė. Žinoma, sekite orų prognozes, kas ypač aktualu vasaros laikotarpiu – nepalikite lauko baldų, nepririštų batutų, žoliapjovių ir kitų lengvai vėjo pakeliamų daiktų lauke, nes jie tikrai pridaro rimtos žalos, išdaužydami langus, duris, sienas“, – pataria „Lietuvos draudimo“ ekspertas

Jis taip pat pažymi, kad vairuotojai taip pat turėtų atidžiau saugoti savo automobilius. Juos statyti reiktų saugioje vietoje, pavyzdžiui, garaže arba dengtose stovėjimo aikštelėse, ypač kai pavojingi tampa ne tik šalia stovintys medžiai, bet ir automobilius niokojantys stambūs ledėkai.

„Visgi, jei pastogės nėra – statykite automobilį atokiau nuo medžių, elektros linijų bei kitų statinių, kurie gali dėl stipraus vėjo nukristi ir pridaryti žalos. Didelės krušos atveju pagelbės kasko draudimas, kad sugadinto automobilio netektų tvarkyti už savas lėšas. Pernai ir šiemet per audrą kruša vairuotojams pridarė skaudžių nuostolių: dideli ledų gabaliukai sukapojo daugybės automobilių variklio dangčius, dėl didelio kiekio kritulių kiemuose skendo automobiliai“, – sako A.Tumėnas.