Sočios ar varganos bus netoli sodybų žiemojančių sparnuočių Kalėdos, priklauso ir nuo žmonių gerumo. Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius ornitologas Gediminas Petkus teigia, kad keičiantis klimatui keičiasi ir paukščių gyvenimas. Vieniems jų galime ir turime padėti, kitiems geriau leisti patiems ieškotis maisto.

Įdomūs faktai

„Dabar visas pasaulis diskutuoja apie pasaulio atšilimą. Dažnai klausiama, ar tiesa, kad paukščiai pajuto klimato šiltėjimą ir kai kurios jų rūšys, anksčiau traukusios į šiltuosius kraštus, lieka žiemoti Lietuvoje. Pastebime, jog kai kurios paukščių rūšys iš tiesų pasilieka. Pavyzdžiui, rudieji strazdai ar liepsnelės. Manau, tai galima sieti su šylančiu klimatu“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, paukščiai yra puikūs indikatoriai. Įvairūs stebėjimai ir atlikti tyrimai atskleidė, kad sparnuočiai reaguoja į besikeičiančias klimato sąlygas. Nuo to laiko, kai prasidėjo šiltos žiemos, matoma tam tikrų nukrypimų nuo normos. Pavyzdžiui, Nemuno deltoje ilgiau nei įprastai kasmet gyvena keli šimtai neišskridusių gulbių, tūkstančiai ančių. Pastebima ir pas mus žiemoti atskrendančių paukščių – tai kryklės, cyplės, kiti žieminiai svečiai.

Pripranta prie vietos

Ornitologas priminė, jog paukščiai migruoja dėl to, kad jiems trūksta maisto. „Pavyzdžiui, vabzdžialesiai paukščiai skrenda pietų link, kur yra daugiau vabzdžių. Be to, Lietuvoje užšąla vandens telkiniai. Tad sparnuočiai natūraliai migruoja dėl maisto trūkumo, o parskrenda dėl perėjimo vietų. Lietuvoje paukščiams tinkamos vietos rūpintis palikuonimis, todėl jie grįžta į gimtuosius namus“, – aiškino G.Petkus.

Jis priminė, kad pradėjus lesinti paukščius tai reikia daryti visą žiemą, nes sparnuočiai pripranta prie vietos, kurioje randa maisto. „Jei nustosite lesinti šaltą žiemą, ypač, kai spaudžia didesnis kaip 20 laipsnių šaltis, paukščiai gali nebeišgyventi. Jie niekur toli neskrenda. Jeigu nelesins ir šalia esantys kaimynai, sparnuočiai žus“, – sakė pašnekovas.

Įvairios formos

Pasak gamtininko, nereikėtų baimintis, esą lesindami paukščius, darome jiems meškos paslaugą, nes sparnuočiai gali pamiršti esminius savo instinktus. „Jei pamirštų, zylutės ir pavasarį sukiotųsi lesyklėlėse, tačiau pagerėjus oro sąlygoms paukščiai jose nebesilanko“, – teigė G.Petkus.

Jis priminė, kad lesyklų formų yra įvairių: cilindrinės, namelio tipo ir kt. Sprendžiant, kokią meistrauti, ar renkantis, kokią įsigyti, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kokius paukščius ketinama lesinti. Jei, pavyzdžiui, kaimo apylinkėje norima lesinti geltonąsias startas, svarbu žinoti, kad jos neskris į lesyklėlę, pakabintą medyje. Turi būti ant žemės įrengta platforma. Jei norite lesinti zyles, lesyklėlę galima pakabinti. Didžiosioms ar mėlynosioms zylėms tinka bet kokia lesyklos konstrukcija.

Padės tinklas

Pasak ornitologo, norintiesiems pasirūpinti paukščiais žiemą reikėtų žinoti kelis pagrindinius dalykus: lesalas turi būti geros kokybės, nesupuvęs, nesupelijęs. Taip pat, jei norite, kad pas jus atskristų daugiau skirtingų paukščių rūšių, pasirūpinkite įvairiu lesalu – į lesyklėlę įberkite ne tik grūdelių, batono, bet ir saulėgrąžų, riešutų. „Žinoma, tinka ir lašinukai. Tik būtina žinoti, kad šis produktas turi būti be prieskonių, nesūrus“, – priminė pašnekovas. Jei lesyklėlėje lesinamus paukščius puola kėkštai, šarkos, reikėtų pasirinkti kitokią jos konstrukciją, namelio tipą. „Galima aplink lesyklą pritaisyti tinklelį, kurio akių dydis būtų 5 ir 5 cm, kad didesni paukščiai nepralįstų. Mažesni sparnuočiai šią kliūtį nesunkiai įveikia ir sėkmingai lesa, o kėkštus ar kitus varninius paukščius galima maitinti atskirai. Jie labai mėgsta obuolius“, – patarė ornitologas.

Parengė Marija Remeikaitė