Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai šalia kasdienių darbų pradedame ruoštis ateinantiems metams. Tačiau nepamirškime pasimėgauti ir savo užaugintomis gėrybėmis.

Nepamirškime laistymo

Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti. Šį mėnesį labai sparčiai auga rudeniniai ir žieminiai vaisiai, dar formuojasi žiediniai pumpurai kitų metų derliui, noksta vasariniai obuoliai. Augalams labai reikia drėgmės. Todėl per sausras vaismedžiai gausiai paliejami, o tie, kurie blogiau auga, dar kartą nupurškiami 0,5 proc. karbamido tirpalu (10 litrų vandens, 50 g karbamido). O jeigu vyšnios apniktos kokomikozės, moniliozės ar šratligės, jos, derlių nuėmus, purškiamos 0,4 proc. (40 g į 10 litrų vandens) vario oksichlorido arba tokios pat koncentracijos polikarbacino tirpalu. Na, o jei uogas puola varnėnai, ant medžių kabinami sukarpytos folijos gabaliukai. Jų šie paukščiai bijo.

Vasarą būna daug krituolių, ypač vasarinių veislių obuolių. Dalis jų būna dideli, bet pažeisti vaisėdžio. Todėl vertingesnius vaisius, išpjausčius pažeistas vietas, galima įvairiai suvartoti: išspausti sultis, sudžiovinti, išvirti marmeladą.

Sodiname braškes

Braškių daigus imkime tik iš sveikų, gerai derančių braškynų.

Ruoškimės braškių sodinimui. Jei dar neišravėtos daugiametės piktžolės, šitai tuojau pat padarykime. Lysves patręškime perpuvusiomis organinėmis bei mi­neralinėmis trąšomis. Braškių daigus imkime tik iš sveikų, ge­rai derančių braškynų. Sodinkime gerai įsišaknijusius daigus. O dar geriau, kai daigai per­keliami su žemės gumulėliais. Tuomet jie nejaučia persodinimo, mažiau reikia laistyti. Sodinama į lygią dirvą eilutėmis arba juostomis (juostose po dvi eilutes). Taip darant sutaupoma žemės, nes tarpueiliai daromi dvigubai platesni. Juostoje eilutė nuo eilutės daroma kas 25–30 cm. Eilutėse tarp augalų paliekami 22–25 cm atstumai. Jei braškių negalima perkelti su žemės gumulėliu ant šaknų, tuomet daigų šaknys pamirkomos karvių mėšlo ir molio tyrėje. Per sausras braškės laistomos dažniau.

Per vasarą sukaupkime kuo daugiau organinių trąšų. Tam parinkime nuošalesnę vietą, truputį ją pagilinkime, bet duobės nekaskime. Kad įvairios piktžolės ir žolės geriau putų, prikirtę žabų suriškime juos į pailgą pynę ir paklokime ją ant žemės ten, kur bus kaupiamas kompostas. Pro tokį fašinų drenažą į komposto krūvą pateks daugiau oro ir kompostas greičiau pus bei mineralizuosis, nereikės dažnai krūvos perkasinėti. Be to, per sausras komposto krūvas pravartu palaistyti, tada jose atsiras daugiau sliekų, o jie savo ruožtu padės pūvančiai masei mineralizuotis. Į komposto krūvas nereikėtų mesti labai ligotų sodo atliekų, nes yra ligų, kurių pradai išsilaiko ilgą laiką.

Viską, ką  išrovėme dėkime į kompostą, ką nukirtome, tuojau pat sukapokime ir sudeginkime.

Sėjame daržoves

Dar galima sėti žalumynines daržoves rudeniui. Jeigu daugiametės daržovės nepasėtos, jas pasėjame. Nustojus derėti agurkams nešildomuose polietileniniuose   šiltnamiuose sėjame žalumynines daržovės. Prasideda derliaus ėmimas. Nemažą jo dalį teks laikyti žiemai vienokiose  ar  kitokiose saugyklose. Jas reikia gerai  išvalyti, nuplauti lentynas. Sandėlius galima dezinfekuoti formalino vandeniniu tirpalu (1:40), baltinti kalkėmis, tarą apipurkšti 1,00 proc. kalio permanganato tirpalu.

Kasame ankstyvąsias morkas ir burokėlius. Jau bręsta svogūnai. Pageltus ir išgulus daugiau negu pusei laiškų, svogūnus nurauname ir džioviname. Tam galima panaudoti polietileninius šiltnamius ar kitokius šiltadaržius. Nereikia užtęsti česnakų kasimo, nes vėliau nurauti jie blogiau laikosi žiemą. Prinoksta žirniai. Reikia nuimti ir pupeles, nes jos jautrios rudeninėms šalnoms.

Augančių daržovių priežiūros darbai panašūs, kaip ir liepos mėnesį. Papildomai tręštinos tik vėlyvosios daržovės. Kitų netręšiame. Palaipsniui mažiname laistymą. Jis dar reikalingas derantiems  agurkams, vėlyviesiems  kopūstams, žalumyninėms daržovėms. Patrumpiname pomidorų ir pupų viršūnes. Agurkus skiname maždaug  kas keturias penkias dienas, o pomidorus – pradėjusius gelsti ir baigiame nokinti jau nuskintus. Mėnesio pabaigoje kasamos ankstyvosios bulvės. Likus 10–15 d. iki kasimo nupjaunami bulvienojai, kad bulvės greičiau   subręstų   ir būtų lengviau jas kasti. Prieskonines daržoves džioviname ir ruošiame žiemai. Geriausia laikyti sandariose talpose, kuriose jos išsilaiko gana aromatingos, neišgaruoja eteriniai aliejai. Marinuojame, raugiame, džioviname ir kitaip perdirbame daržoves. Ligas ir kenkėjus naikiname tokiu pat būdu kaip ir ankstesniais mėnesiais. Nepamirštame profilaktinio darbo, visais galimais būdais neleidžiame plisti ir pasiruošti žiemojimui ligų pradams bei kenkėjams.

Skiepijame rožes

Miegančia akute rožės dažniausiai skiepijamos rugpjūčio mėnesį. Pirmiausia likus dviem savaitėm iki akiavimo išpjauname visas poskiepių atžalas – bus patogiau dirbti. Likusios šakos sutrumpinamos apie trečdalį. Prieš skiepijimą poskiepiai dvi savaites gausiai laistomi, tuomet lengviau atšoka žievė nuo medienos. Prieš akiuojant nuo poskiepių atkasama žemė ir nuvalomas šaknies kaklelis. Atlikus paruošiamuosius darbus, akiuojama. Padaromas T raidės pjūvis, į kurį įstatoma kultūrinės rožės akutė ir aprišama polietilenine plėvele. Po dviejų savaičių patikrinama, ar akutė prigijo. Prigijusių akučių lapkočiai palietus nukrinta, o skydelis būna žalios spalvos, neprigijusių skydelis būna pridžiūvęs.

Šį mėnesį renkamos vienmečių gėlių sėklos: raudonžiedžių šalavijų, petunijų, levažandžių, godecijų, rudgrūdėlių ir kitų. Sėklas geriau laikyti vėsioje pa­talpoje (7–8°C).

Darbai gėlyne

Antroje mėnesio pusėje ruošiamasi bijūnų persodinimui. Jie gerai auga vidutinio sunkumo, puveningoje žemėje.  Netinka šlapia dirva. Gerai auga saulėtoje vietoje, paunksmėje nežydi arba žydi silpnai. Duobės kasamos 50–60 cm pločio. Jei dirva priesmėlio, įterpiama truputį molio ir perpuvusio mėšlo.

Jeigu bijūnų šaknys apvytusios,  jos  sunkiai  prigis.  Todėl pirma jas reikia    sudrėkinti, apvynioti drėgnu skuduru ir palaikyti, kol šaknys atgaus turgoną. Tik tada  sodinama. Persodinti bijūnai geriau augs, jei bus padalyti kereliais. Dalijame taip, kad kiekvienas kerelis turėtų bent 2 žiedinius pumpurus ir sveikas šaknis. Žiediniai pumpurai bukesni negu lapiniai. Bijūnai sodinami negiliai. Pumpurai žemėms  nusėdus  turi  būti apie 3 cm gylyje. Giliai pasodinti bijūnai silpnai   žydi.  Pasodinus gausiai palaistoma, o kai vanduo nuslūgsta, užpilama žemėmis. Persodintus  bijūnus prieš žiemą reikia pamulčiuoti durpėmis  (5–8 cm  sluoksniu). Rugpjūčio pabaigoje iš lysvių į vazonus sodinamos kalijos, azalijos.  Kalijos sodinamos  į perpuvusio mėšlo ir durpių žemės mišinį arba inspektinės ir durpinės žemės mišinį. Kalijoms tinka rūgštesnė žemė. Būtina atskirti  išaugusius  jaunus daigus. Sodinama negiliai, šaknies kaklelis turi būti lygiai su žemės paviršiumi. Azalijoms tinka lapinės ir durpinės žemės mišinys  (pH 5).  Azalijos  jai inspektų sodinami į 11–12 cm skersmens vazonus. Sodinama negiliai, kad gumbo viršutinės dalies nedengtų žemės. Vazonai su persodintais ciklamenais paliekami prikasti  iki  1/3  į  žemę. Augalai dažnai purškiami, vėdinami mažai. Dažniau vėdinami, kai įsišaknija. Rugsėjo mėnesį įnešami į šiltnamį. Hortenzijas taip pat reikia persodinti į vazonus iki rugsėjo pradžios, nes gali pa­kenkti šalnos. Sodinama į durpinės ir kompostinės žemės mišinį. Žemių imam lygiomis dalimis. Patariama 1 m³ mišinio pridėti 2 kg kaulamilčių. Inspektuose prikasti vazonai laikomi iki šalčių. Prieš šalnas inspektus reikia pridengti. Orams atšalus, prieš šalčius vazonai sunešami į sausą, tamsią patalpą, kurioje temperatūra siekia 2–3°C. Galima laikyti rūsyje.

Šiltnamiuose galima užauginti kalceolarijų. Jos sėjamos rugpjūčio mėnesį į dėžutes, pripiltas mišinio iš 2 dalių perpu­vusios lapinės ir 1 dalies durpinės žemės. Sėklos smulkios, todėl pasėtos žemėmis neužberiamos. Sėjama į drėgną žemę, dėžutė pridengiama stiklu arba sudrėkinta marle. Sudygsta po savaitės. Būtina išpikuoti 3–4 cm atstumu. Žiemą laiko­ma 5–6°C temperatūroje. Į vazonėlius   persodinama sausio mėnesį, į žemę pridėjus sauso, trinto karvių mėšlo. Žydės kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.