Maudynės nuosavame tvenkinyje, ežere nenusiėmus brangių papuošalų ar smagi asmenukė baidarėje dažnai baigiasi skambučiu narams. Pastarieji vis dažniau kviečiami ieškoti į ežerų, upių ar privačių vandens telkinių dugną nugrimzdusio turto. Jei anksčiau į vandenį pliumptelėjusią grandinėlę ar žiedą tiesiog palaidodavome dugne, šiandieną atsiranda entuziastų, kurie su metalo detektoriais neria į vandenį ir poilsiautojams grąžina tai, ko jie laikinai buvo netekę.

Vanduo įaugęs į kraują

Vandens pasaulis Andriui Vitkevičiui iš Daugų (Alytaus r.) bemaž vienodai gerai pažįstamas kaip mums gyvenimas sausumoje. Dešimt metų dirbęs naru gelbėtoju Andrius suprato, kad jo profesija gana reta ir perspektyvi, todėl laisvu nuo darbo laiku pradėjo nardyti ir traukti į dugną nugrimzdusį žmonių turtą. „Man vanduo įaugęs į kraują. Seniai svajojau užsiimti povandenine paieška. Iš pradžių paprašė vieni draugai, paskui kiti, taip ratas plėtėsi ir veikla įsivažiavo“, – savo mėgstamą veiklą džiaugiasi atradęs A.Vitkevičius.

Į vandenį jis visada neria kartu su metalo ieškikliu. Šis prietaisas itin jautrus, todėl jeigu papuošalas nėra įspaustas į dugną, jį galima greitai aptikti. Pasak naro, daugiau tenka ieškoti mobiliųjų telefonų, vestuvinių žiedų, grandinėlių. Jis prisimena vieną kartą išplaukęs panardyti savo malonumui ir visai atsitiktinai radęs ežero dugne kelis dešimtmečius pratūnojusį žiedą. Pasak jo, vandenyje galima rasti ir seniai pamestą papuošalą, o vieną kartą teko ieškoti prieš septynerius metus žmogaus pamesto vestuvinio žiedo.

Ieško ir sniege, ir žolėse

Įdomu tai, kad šis darbas nėra vien sezoninis. Anot pašnekovo, žmonės į vandenį sugeba įmesti sau brangų turtą net žiemą. Vieni tai padaro žvejybos metu, kiti – po pirties šokdami į ledinę eketę. „Žiemą plaukiu po ledu rečiau. Tačiau šaltuoju metu laiku yra kitų darbų. Žmonės daug daiktų pameta tiesiog sniege, su metalo detektoriumi tenka nemažai telefonų ar juvelyrikos dirbinių ištraukti iš pusnių. Vasarą ieškau ne tik vandenyje, bet ir ant kranto. Surasti auksinę grandinėlę kažkur tarp žolių kartais atrodo kaip adatos ieškojimas šieno kupetoje. Su metalo ieškikliu viskas daug paprasčiau. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad žmonės tiek visko pameta. Kol nepradėjau tuo užsiimti, nesupratau, kad bus toks didžiulis poreikis. Kai tik sušyla orai, žmonės atsipalaiduoja, daugiau laiko leidžia lauke ir pasidaro ne tokie budrūs“, – pasakoja Andrius.

Savarankiškos paieškos nesėkmingos

Gana dažnai tenka nerti ir į privačius tvenkinius. A.Vitkevičius pastebi, kad dabar prie kone kas antros sodybos tyvuliuoja didesnis ar mažesnis „prūdas“, o pramogaudami žmonės praranda budrumą. Dažniausiai turtas pliumpteli į vandenį stovint ant tiltelio ar visai netoli kranto. Dažnam savininkui atrodo, kad povandeninė paieška – juokų darbai, todėl paieškos imasi patys. O tai, anot pašnekovo, padaro meškos paslaugą tiek daikto šeimininkui, tiek vėliau į vietą atvykusiam narui. Nespecialistas dažnai vandenyje blaškosi, o smulkų papuošalą su delnu ar padu dar giliau įspaudžia į gruntą. „Geriau ramiai palikti „skenduolį“, nes dažnai paieška vis tiek baigiasi skambučiu narui. Tokios žmonių bevaisės paieškos mums vėliau gerokai apsunkina darbą“, – pabrėžia jis.

Darbus sunkina srovė

Dažniausiai tenka dirbti nedideliame, iki 1,5 metro gylyje, tik retesniais atvejais tenka panerti į 10 metrų gylį ar dar giliau. „Jei žmogus pameta ką nors iš valties, viduryje ežero, paieškos plotas gerokai išsiplečia, automatiškai mažesnė tikimybė daiktą surasti. Reikia labai gerai įsiminti vietą ar ją kaip nors pažymėti, tuomet narui kur kas lengviau. Kai kada didesniuose vandens telkiniuose paieška gali užtrukti pusdienį ar net ilgiau. Tokiu atveju tenka keisti ne vieną deguonies balioną“, – pasakoja A.Vitkevičius.

Kiek sudėtingesnė daiktų paieška upėse. Graži asmenukė baidarėje ne vienam baigėsi naro paieška. Klaipėdoje ir visoje Vakarų Lietuvoje besidarbuojantis naras Jurgis Rumiancevas jau sukaupęs dvylikos metų nardymo stažą. Pasak jo, šią vasarą ne kartą teko nerti į šaltą upę ieškant įkritusio baidarininko telefono.

A.Vitkevičius priduria, kad vandeniui atsparūs dėklai kai kuriuos telefonų modelius apsaugo nuo drėgmės, tačiau jam įkritus į vandenį, dėkliuke susidaro oro tarpas, jis pasidaro plūdrus ir upės srovė jį gali lengviau nunešti. „Dalis telefonų dabar yra atsparūs drėgmei. Jų net nereikia dėti į specialų dėklą. Net ir po pusdienio ar dienos ištraukus telefoną jis būna net neišsikrovęs, išdžiovini ir toliau gali naudotis“, – tikina naras. O štai Jurgis sako ištraukęs ir kelias savaites dugne pragulėjusį mobilųjį telefoną. Jį savininkui tereikėjo išsivalyti ir pakrauti – telefonas puikiai veikė.

Baltijos jūros bangose

Birželį netoli Klaipėdos pliažo Jurgiui teko traukti telefoną iš Baltijos bangų. Telefonas iš rankų išsprūdo pramogaujant vandens motociklu. „Šiuo atveju pasisekė, nes žmogus pamatė, kad pametė mobilųjį, iškart sustojo, apsidairė, įsiminė vietą pagal krante stovinčius du krūmus (telefonas buvo tarp jų), žingsniais suskaičiavo, kiek metrų iki kranto. Paieškos plotą iš visų pusių padidinau maždaug penkiais metrais ir visai greitai, per porą valandų, suradau nugrimzdusį telefoną“, – apie paieškas Baltijos jūroje pasakoja J.Rumiancevas.

Pasak jo, vasarą besipliuškenant vandenyje nuo pirštų dažnai nusmunka vestuviniai žiedai, o darant platų mostą – paieškos plotas nemažas. Praėjusią savaitę Jurgiui teko ieškoti ir sužadėtuvių žiedo. Vaikinas visai neseniai buvo pasipiršęs savo išrinktajai, o šiai besimaudant vandenyje, meilės simbolis ėmė ir nusprūdo nuo liauno jos piršto.

„Atvažiavau į vietą. Vandens telkinys gilus, jie net neįsivaizdavo, kurioje vietoje žiedas galėjo pasimesti. Ieškojau vienoje duobėje, paskui – kitoje, bet taip ir nepavyko surasti“, – gerų naujienų sužadėtiniams išniręs iš vandens neturėjo Jurgis.

Jis tikina, kad naro darbas yra be galo įdomus, tačiau gana varginantis. Kai kada po vandeniu tenka išbūti daugiau nei tris valandas. Jurgis juokauja, kad kartais klientai ant kranto laukti pavargsta greičiau nei narai. „Kartais papuošalas gali būti ne toks vertingas finansine prasme, bet jis labai brangus emociškai, todėl žmonės sumoka net daugiau, kad tik jį surasčiau“, – pabrėžia patyręs naras.

Danės upėje ieškojo... protezų

Jurgis prisimena praėjusiais metais gavęs ir labai neįprastą prašymą. Jam iš Danės upės teko traukti dantų protezus. Žmogus po savaitės atėjo į priešgaisrinės apsaugos būstinę Klaipėdoje ir narų paprašė pagalbos surasti įkritusius protezus. Narai davė Jurgio telefono numerį. Pašnekovas išgirdęs prašymą negalėjo patikėti.

„Paskambinau savo buvusioms kolegoms, nes galvojau, kad tai pokštas. Jie patikino, kad tikrai toks žmogus buvo atėjęs. Jie patys negalėjo traukti, nes turėjo darbo traukiant skenduolius iš vandens. Susitikau su 70-mečiu klientu, jis man parodė vietą, kur iškrito jo dantukai. Kadangi jie plastikiniai, ieškiklio negalėjau imti, nes jis reaguoja tik į metalą. Plaukiau labai ramiai, kad nesudrumsčiau dumblo. Mano nuostabai, radau juos labai greitai – dantukai gražiai švietė iš po dumblo. Jis iškart atpažino protezus ir net nevalęs įsidėjo į burną, – juokiasi smagią istoriją prisiminęs naras. – Aš jo klausiu: kaip jūs pametėt dantis? Jis pasakojo, kad įšoko į upę išsimaudyti, protezai atsipalaidavo ir iškrito. Jo protezai kainavo 600 eurų, tai pensininkui nemaži pinigai.“

Pametė žiedus pirmą vestuvių dieną

Jurgio teigimu, labai daug iškvietimų į privačias nuomojamas sodybas. Šventės ir linksmybės prie vandens kartais vainikuojamos narų paieška. Jis pasakoja, kad itin dažnai pametami vestuviniai žiedai. Pašnekovas juokauja, kad tą pačią dieną arba kitą dieną po vestuvių žiedus dažniausiai pameta jaunikiai.

„Žiedas atrodo gero dydžio, nespaudžia, bet jis vandenyje labai greitai nusmunka. Buvo atvejis, kai jaunoji vandenyje pametė ir sužadėtuvių, ir vestuvinį žiedą. Jos vyras norėjo būti didvyris, šoko į vandenį ieškoti žiedų, tačiau niekaip nerado, nors jie buvo šalia nuotakos kojų. Galiausiai jie iškvietė mane. Mergina sušalo, bet stovėjo vandenyje, laukė, kol ištrauksiu abu žiedus. Jaunikis jau prižadėjo jai nupirkti naujus žiedus, bet jaunoji užsispyrė ištraukti būtent Bažnyčioje palaimintus. Mano metalo ieškiklis rodė tik labai silpną signalą. Pasirodo, vyriškis su plaštaka sugebėjo į žemę sustumti abu žiedus“, – apie jaunųjų pirmąsias santuokos dienas, pažymėtas žiedų paieškomis, pasakoja J.Rumiancevas.

Jis prisimena dar vieną kuriozinę situaciją. Kaimo sodyboje ieškodamas žiedo jis vieną kartą netyčia surado pamestą laikrodį. Apie jį pasakęs sodybos šeimininkei, ji prisiminė savo draugą, kuris prieš septynerius metus pasiguodė pametęs laikrodį. Įdomu tai, kad laikrodžiui tereikėjo pakeisti bateriją, jis net po septynių metų puikiai veikė.

Valo dugną nuo šiukšlių

Taip pat kartais po vandeniu tenka ieškoti vamzdynų, o kai kas narus samdo, kad jie išvalytų tvenkinius nuo žolių. „Neriame su deguonies balionais, rauname žoles, valome vandenį, išrenkame šiukšles iš „prūdo“ dugno ar net ežerų pakrančių. Žmonės stovėdami ant kranto nemato, kiek dugne yra šiukšlių. Dėl to panėręs ieškoti užsakovo pamesto daikto dažnai dar valau dugną. Ten kartais tikri sąvartynai: buteliai, kamšteliai, žvejybiniai svareliai, kabliukai ir kitos atliekos. Pasiimu su savimi tinklinius krepšius, kad surinktas šiukšles būtų lengviau iškelti į paviršių“, – apie pamestų daiktų paieškas, kurios kartais virsta švarinimosi po vandeniu akcija, pasakoja A.Vitkevičius.