Žiemą buvo išplėšti Švenčionių rajone bitininkaujančio Pavelo Sivojaus aviliai ir pavasarį jam teko į tuščius avilius leisti naujas šeimas.

Įžūli vagystė

Prieš penkerius metus Sivojai nusipirko vieną avilį, kad būtų medaus anūkams. Dabar jis rūpinasi 25 bičių šeimomis. Jei ne įžūli vagystė, bitės būtų puikiai peržiemojusios, tačiau Pavelui teko skaičiuoti nuostolius. „Atėjau pavasarį apžiūrėti bičių ir matau, kad kai kurių lakos pilnos lavonėlių. Ėmiau krapštyti juos, kad išvalyčiau lakas ir bitės galėtų laisvai skraidyti, bet pamačiau, kad bičių kūnelių vis yra ir yra“, – susikrimtęs pasakojo vyras. Atidaręs avilius, jis pamatė, kad keturiolika avilių likę be korių. Vagys turbūt norėjo medaus, o gal rėmelių. Juk ir viena, ir kita – vertinga. Tiesa, lizdiniuose rėmuose medaus ne itin daug, o ir tas pats antroje žiemos pusėje būna jau aplaižytas, bitelių nuvalgytas. „Bitynas netoli namų, jį matome pro langus, tačiau argi visą laiką žiūrėsi... Žiemą ir prie bičių einame rečiau“, – sakė vyras. Policijoje paaiškino, kad pirštų pėdsakų ant medžio nelieka, o sniegui nutirpus neliko ir pėdų žymių. O gal vagys darbavosi, kai sniego nebuvo.

Geriau pačių daryti

Taigi, šių metų pavasaris Sivojų bityne kitoks nei įprastai. Bitininkui teko pirkti bičių šeimas iš kitų bitininkų. Į keturis avilius jis įleido iš kaimynystėje bitininkaujančio bičiulio po 50 eurų pirktas pernykštes bičių šeimas. Kituose likusiuose aviliuose įkurdins pagautus spiečius.

Pavelas pats nežino, kaip jam kilo noras laikyti bites. Vyras spėja, kad meilė joms atėjo iš vaikystės, kai kartu su Baltarusijoje gyvenančiu senelius ėjo prie bičių. Pirmuosius penkis avilius su bitėmis jis pirko po 500 litų ir atsivežė iš netoliese gyvenančio 85 metų bitininko, kuris jau seniai laiko bites, daro avilius. Atsivežė Pavelas bites savo automobiliu. Vėliau įstojo į Švenčionių bitininkų draugiją. Tapęs bitininku, gavo penkis naujus avilius su 50 proc. nuolaida. Tačiau „paraminiais“ aviliais bitininkas nepatenkintas. Pasak bitininko, jų nėra ko lyginti su pačių darytais. „Daugiau avilių nepirksime. Mano sūnūs padarė puikius avilius, to užteks“, – sakė bitininkas. Pavelas džiaugėsi, kad Švenčionių bitininkų draugijoje nemažai jaunų bitininkų.

Investicijos grįžta

Medaus Sivojų šeima sunaudoja daug. „Mes su žmona per savaitę suvalgome pusę litro medaus. Kur padėtas cukrus, jau nežinome. Daug medaus valgo ir sūnūs, marčios, anūkai. O tai, kas lieka, ko nesuvalgome, parduodame. Paskaičiavome, kad per žiemą suvalgome apie 40 kg medaus už 160 eurų. Vadinasi investicijos grįžta“, – sakė Pavelas. Būdamas 62 metų, jis pastaruosius dešimt metų nėra buvęs pas gydytojus. Sako, labai nemėgstantis pas juos lankytis. Pavelo žmonai Vidai pakilo spaudimas, kilo įtarimas, kad serga cukralige. Nuėjusi pas gydytoją, sužinojo, kad cukraus kiekis kraujuje – idealus. Vadinasi, medus iš tiesų geriau už cukrų.

Tvarkosi senoviškai

Bitininkas sakė, kad bites prižiūri paprastai, senoviškai. Jis laiko save mėgėju. „Mano bitės vietinės. Kokias atsivežiau, tokias ir turiu. Dauginu spiečiais. Bičių motinoms leidžiu pačioms tvarkytis avilyje. Jos gyvena taip, kaip gyventų gamtoje, natūraliai“, – pasakojo bitininkas. Jei jis mato, kad nėra pavasarį bičių motinos, ją perka bitininkų draugijoje. Tačiau būna ir taip, kad kol ją atsiveža, bitės ima spiesti ir avilyje galima įkurdinti naują šeimą. Darbuotis bityne seneliui padeda anūkas Ričardas. Berniukas žino, kaip elgtis su dūmine, ką seneliui paduoti, ką palaikyti, kad darbas eitų greičiau. Jis tikino bičių nebijantis. O jei kuri ir įgelia, nesiskundžia. O kai ateina metas sukti medų, darbuojasi ir Ričardo sesės.

Į ganyklas neveža

Meduvių pavasarį Pavelas neskuba dėti. Leidžia, kad bitės neštų medų į lizdinius rėmus, o kai orai atšyla, deda meduves. „Pasibaigus sezonui, verdu sirupą, bet palieku rėmuose ir medaus“, – sakė bitininkas. Jis džiaugėsi, kad aplink daug pievų, nėra stambių ūkininkų, kurie augintų rapsus. Bitininkas mano, kad bičių nereikia vežioti prie žydinčių grikių ar kitų kultūrų laukų. Esą tai nenatūralu, gamtoje taip nebūna. Bitės neša medų iš tų apylinkių, kuriose yra įsikūrusios, augalų. „Pievose daug vertingų augalų, auga vaistažolės. Iš jų surinktas medus labai vertingas, jis – tikras vaistas“, – tikino vyras.