Kol snieguolės tik ruošiasi kelti gležnus žiedelius, gėlininkai žino, kad po storiausiais sniego patalais galima rasti jau žydinčias gėles – eleborus.

Nereiklūs priežiūrai

Nuo ankstyvo pavasario žiedų kekėmis apsipilančią visžalę gėlę pamėgo ne vienas aplinkos puoselėtojas. Iki vėlyvo rudens eleborai atrodo gražiai, nes jų lapai tamsiai žali, standūs, o sudžiūvę žiedynai puošia kerus iki pat žiemos. Natūralios šių augalų buveinės tęsiasi nuo Rytų Alpių per Vokietiją, Austriją, Šveicariją ir Italiją iki Šiaurės Balkanų. Kalėdų rožėmis dar vadinamiems eleborams būdingi balti arba ryškiai rožiniai žiedai. Šios gėlės gali būti ir 10 cm ir beveik pusės metro aukščio. Visų veislių eleborai atsparūs ir lengvai prižiūrimi. Jų nepuola ligos ir kenkėjai. Akivaizdu, kad šios gėlės priklauso ne rožių genčiai. Tik faktas, kad po sniegu galima rasti pasirengusį žydėti pumpurą, kažkam buvo dingstis eleborą pavadinti Kalėdų rože. Iš tiesų eleborai priklauso vėdryninių šeimai.

Žydi žiemą

Žodis „eleboras“ (gr. helleboros) reiškia „mirtinas maistas“. Toks pavadinimas nėra atsitiktinis, nes eleboras – išties labai nuodingas. Palietus šaknis ar kitas augalo dalis būtina nusiplauti rankas. Dirbant su eleborais reikia mūvėti pirštines. Dėl naminių gyvūnų jaudintis nereikėtų, nes jie neėda nuodingų šio augalo šaknų ar lapų. Kažkada eleborai buvo naudojami kaip vaistinis augalas nerviniams sutrikimams ir psichikos ligoms gydyti. Senovėje nuodinga jų galia buvo pasitelkiama kovojant su priešais. Iš šaknų ekstrakto buvo gaminamas uostomasis tabakas ir čiaudulio milteliai, todėl šiam augalui prigijo ir vokiškas pavadinimas Schwarze Nieswurz – juodoji čiaudulio šaknis. Kadangi augalas žydi žiemą, nebijo ledo ir sniego, jis visuomet buvo laikomas vilties ir ištvermės simboliu.

Tinkamiausia vieta eleborams sode – po lapus metančiais medžiais, kad šie visžaliai augalai gautų pakankamai pavėsio vasarą, o žiemą – saulės. FB nuotr.

Pridengia eglišakėmis

„Kiekvienais metais, kai po ilgos žiemos atvažiuojame į sodybą, skubame pasižiūrėti, kaip peržiemojo mūsų eleboras. Pasodinome jį prieš dešimt metų, tad dabar jis jau gražus, visada gausiai žydintis krūmas“, – pasakojo gėlininkė Roma Baublienė. Anot jos, šis augalas labai nereiklus. Tik rudeniop reikia nukirpti parudavusius apatinius lapus ir nukirpti žiedynus. Juos moteris naudoja sausažiedžių augalų kompozicijoms. „Rudenį visos šeimos mėgstamą eleborą pridengiame eglišakėmis. Nesinori, kad, spustelėjus šalčiams po atodrėkio, nesant sniego, jis apšaltų“, – sakė pašnekovė.

Veislių įvairovė

Pasak Romos, labai svarbu, kad augalas būtų pasodintas į trąšią, vandeniui pralaidžią dirvą. Ji tikino, kad tie, kurie pasisodina vieną eleborą, randa vietos ir antram, ir trečiam, nes šių gėlių veislių pasirinkimas labai didelis. Tiesa, ne visos prisitaiko prie permainingų Lietuvos orų. Patyrę gėlininkai ragina auginti Pretty Ellen Pink, Pretty Ellen Red veislių eleborus. Jų žiedo forma – unikali. Pilkai rausva ir melsvai rausva žiedų spalva sode išsiskleidžia visu grožiu ankstyvą pavasarį. Sodrios žalios spalvos lapai suformuoja visžalį kiliminį augalą. Būna gana efektingas reginys, kai sode eleborai susodinami grupėmis, kuriose derinami artimų veislių ir skirtingų atspalvių augalai.

Vasarą reikia šešėlio

Sodinant eleborus rekomenduojama į duobę įpilti perpuvusio komposto ar substrato. Taip pat reikia neužmiršti rudenį kompostu (5–7 cm storiu) apmulčiuoti augalus aplink šaknis. Eleborai auga gana lėtai ir nemėgsta persodinimo, todėl jie į kitą vietą perkeliami labai retai. Gražiausi ir gausiai žydi tik pilnos brandos, 5–7 metų eleborai. Tinkamiausia vieta jiems sode – po lapus metančiais medžiais, kad būtų pakankamai pavėsio vasarą, o žiemą – saulės.

Auga ir vazone

Eleborus galima auginti ir kaip kambarinius augalus. Tačiau juos reikėtų sodinti į pakankamai didelį vazoną, laikyti vėsioje vietoje, ir žiūrėti, kad neišdžiūtų. Patartina nusipirkti geros kokybės komposto ir sumaišyti jį su sodo žeme. Tuomet augalai gaus geriausių maisto medžiagų. Augalams nužydėjus, galima persodinti į sodą, padėti pavėsingoje vietoje balkone ar terasoje arba namuose pastatyti ant palangės, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei eleborai auginami lauke, žiemai reikia dengti ne nuo šalčio, o nuo sniego ir kaitrios pavasario saulės. Augalus galima dengti pintinėmis, dėžėmis, eglišakėmis.