Jei svarstote nuo kaimynų atsitverti gyvatvore, prie sklypo ribos pasodinti medį ar statyti šiltnamį, įsitikinkite, ar gerai žinote, kokiu atstumu tai galite daryti. Priartėję per arti kaimyno ribos, rizikuojate įsivelti į konfliktą. Įpykę sodininkai dėl to nesibodi kreiptis net į teismą, todėl verta prisiminti, ką ir kokiu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos galima sodinti ar statyti.

Pasodino neatsiklausus

Ar sodindami medžius, krūmus netoli sklypo ribos atsinešate ir matavimo ruletę? Jei ne, ji labai reikalinga norint išsiaiškinti, ar sodinti augalus, statyti tvorą ar šiltnamį norite ne per arti kaimyno ribos. Pirmiausia reikia nepamiršti, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą savo naudojamuose žemės sklypuose, turi nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų teisių ir interesų. Paprastai tariant, sodinant tujas ar kitokius augalus šalia tvoros, turi būti nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininkų ar naudotojų teisės ir saugomi interesai.

Tačiau kaip rodo gyvenimiški pavyzdžiai, ne visi įstatymus skaito, o jei ir skaito – jais nesivadovauja. Sodybą Ignalinos rajone turinti Audronė sako, kad su kaimynais visuomet norisi sutarti gražiuoju, tačiau šis noras turi būti abipusis. Prieš dvejus metus atvykusi į sodybą moteris nustebo, kai kaimynas neatsiklausęs tujas pasodino nesilaikydamas nustatyto atstumo iki kaimyninio sklypo. Jos pasodintos visai šalia jos sklypo, beveik ties riba.

Kaip nurodoma Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse, gyvatvorė turėtų būti sodinama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m. Išimtis taikoma tik šiaurinėje sklypo dalyje, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio.

„Konfliktuoti niekas nenori, todėl kaimynui nepriekaištavau. Tačiau toks jo poelgis buvo labai nemalonus. Būtų tiesiog mandagu atsiklausti, nes mano šalia augančiam gėlynui bus metamas pavėsis“, – nepasitenkinimo neslepia Audronė.

Teisėsi dėl 10 cm

Įvairių nesutarimų tarp kaimynų vis dar pasitaiko ir sodo bendrijose. Vilniaus rajone įsikūrusios sodininkų bendrijos „Riešutas“ valdybos pirmininkas Simonas Vaškevičius sako, kad nors yra nustatytos taisyklės, apibrėžiančios atstumą tarp statomų pastatų ar sodinamų augalų nuo kaimyno sklypo, jos ne visiems rūpi. Pasak jo, kai kaimynai tarpusavyje nesusitaria – kviečiamas jis spręsti ginčą. Jeigu sodiečių pirmininkas nepadeda išspręsti konflikto, pasitaiko atvejų, kai net ir dėl kelių centimetrų kreipiamasi į teismą.

„Tai buvo gana absurdiška situacija – kaimynai mynė teismo slenksčius dėl 10 cm žemės. Kuo baigėsi byla – nežinau. Po penkerių ar šešerių metų atsisakiau vaikščioti į teismą, parašiau raštą, kad nebedalyvausiu. Vykti kiekvieną kartą į teismą nebemačiau prasmės, man tiesiog nusibodo. Kaimynas įlindo 10 cm į kaimyno sklypą ir dėl to užsisuko teisinė karuselė“, – kaimynų vaidus dėl žemės prisimena S.Vaškevičius.

Į sklypą lendantys dideli medžiai

Dar vienas dažnas kivirčų objektas – per arti sklypo ribos pasodinti medžiai ar krūmai. Sodininkų bendrijos „Riešutas“ pirmininkas sako, kad sklypų savininkai turi jausti atsakomybę už sodinamus medžius, nes jie meta ne tik pavėsį, bet ir lapus, vaisius. Juk ne visi linkę valyti kitų kaimynų paliktas gamtines atliekas.

Jis primena, kad aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Krūmai turėtų būti sodinami ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas.

Verta prisiminti, kad su kaimynu visuomet galima susitarti asmeniškai. Mažesniais atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Gali įsikišti savivalda

S.Vaškevičius primena ir dar vieną svarbų susitarimą tarp kaimynų – pasodinus medį prie ribos, jį privalu prižiūrėti. „Atrodo, kad kaimynas medį pasodina ir pamiršta. Tačiau jeigu paskaitytumėte įstatymus, rastumėte taisykles, nurodančias, kad mano medžio laja ar šakos neturi patekti į kaimyno sklypo ribas. Medį reikia genėti, prižiūrėti. Įsivaizduokite, kad krinta lapai, obuoliai ar kiti vaisiai, jie pūva. Kodėl kaimynas, kuriam medis nepriklauso, turi visa tai tvarkyti?

Be to, kaimyninių sklypų šeimininkai kartais nesutaria ir dėl dar mažesnių, tačiau erzinančių faktorių, tarkime, nešienaujamos žolės, pienių. Jeigu veja nėra laiku nupjaunama, pienės sužydi, jos visur pasisėja. Ką daryti, jei vienas kaimynas jas atsakingai šalina, nes nori turėti gražią pievelę, o už tvoros jos sėkmingai platinamos? Kova bevaisė.

Organizuojame bendrijos susirinkimus, tačiau mes žmones galime tik įspėti. Jokių baudų skirti negalime. Jeigu kam nors trūksta kantrybė, jis teikia skundą savivaldybei. Savivaldos atstovai atvažiuoja patikrinti, nufotografuoja sklypą ir skiria keliasdešimties eurų baudą. Tuo metu sodininkų bendrijų pirmininkai gali tik loti kaip šunys. Bet jeigu žmogus į tai nekreips dėmesio – mes jam nieko daugiau padaryti negalėtume“, – atsidūsta sodininkų bendrijos „Riešutas“ pirmininkas S.Vaškevičius.

Būtini tikslieji matavimai

Jo įsitikinimu, užkirsti kelią nesutarimams padėjo reikalavimas turėti tiksliuosius geodezinius matavimus. Tik tokiu atveju galima tiksliai išsiaiškinti, ar kaimynas įsibrovė į jūsų valdas, ar ne.

„Ir šiandieną turime nemažai sklypų, kurie nėra pasidarę tiksliųjų matavimų. Vadinasi, išsiaiškinti ribas daug sunkiau, nes tai preliminarūs matavimai, likę dar nuo privatizacijos laikų. Aišku, dabar tokių sklypų yra vienetai. Šiandieną savo sklypo be geodezinių matavimų neparduosime, todėl toks reikalavimas savotiškai privertė susitvarkyti“, – visuomet tikrinti, ar ribos nepažeistos, vadovaujantis atliktais geodeziniais matavimais ragina pašnekovas.

Sodinant tujas ar kitokius augalus šalia tvoros, turi būti nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininkų ar naudotojų teisės ir saugomi interesai.

Be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu prie sklypo ribos negalima sodinti:

·         medžių iki 3 m aukščio ir krūmų, užaugančių iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m. Kitų medžių – ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje sklypo dalyje – ne arčiau kaip 5 m, kitų krūmų – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas;

·         gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio.

Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

·         pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais, kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą;

·         tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvoroms reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atskirti sodo sklypą nuo sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijos galima aklina tvora;

·         statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.