Pirmadienio pavakare būrelis smalsių doviliškių išsiruošė istoriniais Dovilų takais. Susipažinti su praeitį žyminčiais pastatais, kitais ženklais juos pakvietė Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filialo bibliotekininkė Eligija Žukauskienė kartu su savanore gide Laima Songailiene.

Gražią pirmadienio pavakarę Dovilų miestelio centre susirinko nemažas būrys gyventojų, panorusių daugiau sužinoti apie tarpukario miestelį. Anuomet Dovilai buvę gražūs – siauruko geležinkeliu čia pramogauti atvykdavo klaipėdiškiai.

Mintis pakviesti į šį pažintinį maršrutą kilo bibliotekininkei E. Žukauskienei, iš Vokietijos atgabenus svarbius dokumentus – Dovilų bažnyčios brėžinių kopijas. Ją projektavo pirmasis Prūsijos karališkasis architektas Fridrychas Augustas Štiuleris. Dovilai buvo anuometinės Prūsijos karalystės užkampis.

Savanorė gidė L. Songailienė, beje, Dovilų vaikų lopšelio-darželio direktorė, atskleidė įdomių miestelio istorijos faktų. Naujai nušvito, regis, nereikšmingos vietos. „Ne visi žinojo, kur buvo siauruko geležinkelio stotis, kad dabartinėse Dovilų etninės kultūros centro patalpose anuomet veikė svečių namai ir kita“, – kalbėjo E. Žukauskienė. Gidė priminė, jog Dovilai – Lietuvos karo lakūno Eriko Mačkaus gimtinė. Prie jo gimtojo namo miestelio centre yra nuoroda. L. Songailienė taip pat pasakojo apie Lankiškės, Kulių dvarų klestėjimą tarpukariu.

E. Žukauskienė atskleidė Dovilų evangelikų liuteronų parapijos istoriją, pasakojo apie bažnyčią projektavusį architektą F. A. Štiulerį.

Pavaikščioję miestelio istoriniais takais susirinkusieji įsikūrė prie čiurlenančio Lašupio upelio, kur vaišinantis pyragu su arbata buvo aptartas J. Lankučio viešosios bibliotekos išleistas almanachas „Laikas eina žingsniais atsargiais“. Jame išspausdinta doviliškės Anicetos Kerpienės eilių, taip pat kitų vietinių poetų eilėraščių apie Dovilų kraštą.

Priekulėje vykusioje rajoninėje šventėje Kultūros dienos proga kūrybiškumo nestokojančiai, entuziastingai, aktyviai Dovilų bibliotekininkei E. Žukauskienei buvo įteikta vardinė dovana. „Esu laiminga, kad įsijungiau į bibliotekininkų bendruomenę – labai patinka šis darbas. Juk ne tik knygas reikia išduoti skaitytojams“, – šypsodamasi prisipažino nominantė. Ji apgailestavo, kad nemažai metų praleido veltui, kol atrado savo kelią.

Virginija AUKŠTUOLYTĖ

Asmeninio archyvo nuotr.