Kas gi tas pastarnokas, patyrusiems daržininkams pasakoti tikriausiai nereikia, na o tiems, kurie dar nežino, susipažinkite – tai tolimas morkų ir petražolių giminaitis, kurio tikroji kilmės šalis iki šiol nežinoma. Šiandieną pastarnokai auga Europoje, Sibire ir Kaukaze, o kulinarijoje paplitę labiau kaip prieskonis, nei kaip daržovė.

Mūsų kraštuose paprastai auginamas paprastasis arba sėjamasis pastarnokas (Pastinaca sativa). Šiam augalui būdingi stori, ilgi, mėsingi baltos arba gelsvai rudos spalvos šakniavaisiai, kurie įprastai vartojami maistui. Pastarnokų šakniavaisių forma panaši į morkų, o skonis primena salierus ir petražoles.

O kaip gi juos valgyti?

Įprastai pastarnokai naudojami patiekalams gardinti. Jų galima dėti į salotas, sriubas, paskaninti mėsos patiekalus, šaltieną ir pan. Jei esate bulvių mėgėjai, kaip sveikesnę alternatyvą galite rinktis pastarnokus, kuriuos galima valgyti žalius, virtus, troškintus ar keptus.

Pastarnokai taip pat populiarūs kaip vienas iš daržovių konservavimo komponentų. Kai kuriose šalyse su pastarnokais raugia net obuolius. Beje, ši daržovė labai ekonomiška, nes maistui naudojami tiek lapai, tiek šakniavaisiai.

Naudingosios savybės

Pastarnokas toks populiarus ne tik dėl savo išskirtinio skonio, bet ir dėl jame slypinčių naudingųjų savybių. Šakniavaisiuose gausu vitaminų C, K, B1, B2, provitamino A folio rūgšties, kalio ir kitų vertingų medžiagų. Galbūt būtent dėl šių savybių Anglijoje pastarnokų sėjama daugiau nei morkų.

Atspari ir nereikli daržovė

Pastarnokai – viena atspariausių žemoms temperatūroms daržovių. Ji praktiškai nebijo šalnų, tad drąsiai dalį derliaus galite palikti žiemoti dirvoje. Nei sniegas, nei šaltis jiems nepakenks. Net priešingai – nuo to jie taps tik sultingesni bei skanesni nei laikyti rūsyje.

Jie taip pat nėra tokie reiklūs dirvai, kaip kad morkos ar petražolės, tačiau auginami taip pat, kaip ir morkos.