Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Paprastoji šantra - prieskonininis, vaistinis, medingas augalas
Šiais, glo­ba­liais lai­kais bu­vo­me pri­mir­šę, jog esa­me gam­tos vai­kai. Ta­čiau kli­ma­to kai­ta ža­di­na mū­sų pro­tus. Lie­pia gy­ven­ti san­tar­vė­je su me­džiais, au­ga­lais... Nors iš­vys­ty­ta che­mi­nių vais­tų ir pre­pa­ra­tų rin­ka, bet di­dė­ja do­mė­ji­ma­sis vais­ti­niais au­ga­lais. Ti­ria­mos įvai­rių au­ga­lų ga­lios. Štai ne­se­niai bu­vo pa­skelb­ta, jog Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai su­kū­rė, iš­ty­rė ir pa­ten­ta­vo sau­gų ir veiks­min­gą an­tia­rit­mi­nį pre­pa­ra­tą iš kvap­nio­sios aniu­žės žo­lės. "Bir­žie­čių žo­dis" apie šį, kvap­nų daž­ną mū­sų pa­tvo­rių au­ga­lą yra ra­šęs.
Šį kar­tą su­pa­žin­di­na­me su re­tes­niu au­ga­lu - pa­pras­tą­ją šant­ra. Vi­ki­pe­di­joe ra­šo­ma, jog Lie­tu­vo­je au­gan­ti pa­pras­to­ji šant­ra la­bai re­tas au­ga­las. Gam­to­je šant­ra re­ta, ta­čiau dar­ži­nin­kai mė­gė­jai, bi­ti­nin­kai, vais­ta­žo­lių au­gin­to­jai pa­pras­tą­ją šant­rą mie­lai au­gi­na ir šiuo au­ga­lu džiau­gia­si.

Bo­ta­ni­ka

Pap­ras­to­ji šant­ra - not­re­li­nių šei­mos au­ga­las. Lo­ty­niš­kas šio au­ga­lo pa­va­di­ni­mas - Mar­ru­bium vul­ga­re. Šant­ra užau­ga iki 20-80 cm aukš­čio. Stie­bas sta­tus, apau­gęs plau­ke­liais. La­pai ap­skri­ti - kiau­ši­no for­mos, raukš­lė­ti, kar­buo­ti. Vir­šu­ti­nė la­pų pu­sė tam­siai ža­lia, apa­ti­nė ap­augusi pil­kais pū­kais. Apa­ti­niai la­pai - ilgako­čiai, o vir­šu­ti­niai - trum­pa­ko­čiai. Žie­dai bal­ti, smul­kūs, su­si­tel­kę pa­ski­ruo­se men­tu­riuo­se. Šant­ra žy­di lie­pą-rug­sė­jį. Ska­niai kve­pia. Sub­ran­di­na smul­kias sėk­las - 1,5- 2 mm il­gio, 1 mm plo­čio. 1000 sėk­lų sve­ria vos 1 gra­mą. Pap­ras­to­ji šant­ra na­tū­ra­liai pa­pli­tu­si kai ku­rio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se, Kau­ka­ze, Vi­du­ri­nė­je Azi­jo­je. Mū­sų ša­ly­je au­gi­na­mas kaip vais­ti­nis ir prie­sko­ni­nis au­ga­las. Ko ge­ro, šant­ra mū­sų pa­dan­gė­je nė­ra eg­zo­ti­nis au­gas, nes liau­dis kai ku­riuo­se ra­jo­nuo­se šant­rą au­gi­no, tik va­di­no ne šant­ra, o šan­ta ar­ba raukš­le. Kai kur pa­si­tai­ko su­lau­kė­ju­sių šant­rų. Jei­gu dau­giau jų au­gin­si­me sa­vo skly­puo­se, tu­rė­tų dau­gė­ti ir su­lau­kė­ju­sių šant­rų. Mat pa­pras­to­ji šant­ra nė­ra reik­li dir­vai, tad be var­go iš­gy­ve­na ir be mū­sų prie­žiū­ros.

Ver­tė

Au­ga­las tu­ri iki 0,06 pro­c. ete­ri­nio alie­jaus, nuo ku­rio ma­lo­niai kve­pia. Kai ku­rio­se ša­ly­se šant­ra nau­do­ja­ma li­ke­rių ir net alaus ga­my­bo­je, far­ma­ci­jo­je. Ža­lią ir džio­vin­tą šant­ros žo­lę ga­li­ma nau­do­ti kaip prie­sko­nį prie įvai­rių pa­tie­ka­lų. Šant­ros sėk­lo­se bū­na iki 30 pro­c. alie­jaus. Žie­duo­se yra kva­paus ne­kta­ro, to­dėl šant­ras gau­siai lan­ko bi­tės. Nek­ta­ras leng­vai pa­sie­kia­mas. Iš šant­rų su­neš­tas me­dus la­bai ska­nus, skaid­rus, kvap­nus. Pa­sak bi­ti­nin­kų, jei­gu į me­dų bi­tės įmai­šo bent tru­pu­tį šant­rų ne­kta­ro, me­dus pa­si­da­ro la­bai kvap­nus. Pas­kai­čiuo­ta, jog iš šant­rų hek­ta­ro bi­tės ga­li su­neš­ti ir pa­da­ry­ti net 50 kg me­daus. Šant­ros žo­lė­je dar yra der­vų, mi­ne­ra­li­nių drus­kų, rau­gi­nių ir ki­tų ver­tin­gų me­džia­gų.

Vais­ti­nės sa­vy­bės

Vais­ti­nės šant­ros sa­vy­bės bu­vo ži­no­mos se­no­vė­je. Vais­ti­niu au­ga­lu šant­ra yra pri­pa­žin­ta kai ku­rio­se Eu­ro­pos Vals­ty­bė­se, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Tvir­ti­na­ma, kad šant­ros pre­pa­ra­tai re­gu­liuo­ja šir­dies veik­lą. Liau­dies me­di­kai pa­pras­to­sios šant­ros ar­ba­tą pa­ta­ria ger­ti ser­gant bron­chi­ne ast­ma, esant vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų už­de­gi­mui. Šant­ros už­pi­lai pa­de­da at­si­ko­sė­ti. Pa­di­di­na ape­ti­tą. Vei­kia ra­mi­nan­čiai. Slo­pi­na pil­vo pū­ti­mą. Ge­si­na už­de­gi­mus. Liau­dis išo­riš­kai šant­ros pre­pa­ra­tus nau­do­jo opoms, žaiz­doms gy­dy­ti. Ta­čiau šant­ra nė­ra vi­sai ne­kal­tas au­ga­las. Pers­pė­ja­ma, jog pa­pras­to­sios šant­ros pre­pa­ra­tų ne­pa­ta­ria­ma nau­do­ti esant inks­tų už­de­gi­mui, ser­gant skran­džio opa. Pa­dau­gi­nus šant­ros pre­pa­ra­tų ga­li net su­py­kin­ti. Vi­sa­da rei­kia kliau­tis se­nu ge­ru pa­ta­ri­mu: prieš gy­dan­tis bet ko­kia vais­ta­žo­le, bū­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku. Ta­čiau svei­kam žmo­gui ver­ta šant­ros ar­ba­tos už­si­pli­ky­ti ir ja pa­si­mė­gau­ti. Sup­ran­ta­ma, tam rei­kia tu­rė­ti su­džio­vin­tos šant­ros.

Rin­ki­mas ir lai­ky­mas

Vais­ti­nei ža­lia­vai pjau­na­ma ant­že­mi­nė šant­ros da­lis. Tai da­ro­ma au­ga­lams žy­dint. Žo­lė pa­sklei­džia­ma plo­nu sluoks­niu ge­rai vė­di­na­mo­je vie­to­je ar­ba džio­vi­na­ma šil­do­mo­je džio­vyk­lo­je iki 35 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros. Tin­ka­mai pa­ruoš­ta ža­lia­va - silp­nai kve­pia, yra kar­taus sko­nio. Lai­ko­ma san­da­riuo­se in­duo­se. Tin­ka­mai lai­ko­ma ga­li bū­ti nau­do­ja­ma iki pu­sant­rų me­tų.

Au­gi­ni­mas

Pap­ras­tų­jų šant­rų nė­ra sun­ku už­siau­gin­ti iš sėk­lų. Sėk­los sė­ja­mos pa­va­sa­rį. Su­dygs­ta maž­daug per tris sa­vai­tes. Dai­gai so­di­na­mi 25X 50 cm at­stu­mu. Prie­žiū­ra – kaip ir dau­ge­lio au­ga­lų. Jei­gu sau­sa - rei­kia pa­lais­ty­ti. Jei­gu už­puo­lė pikt­žo­lės, rei­kia šant­roms pa­dė­ti nuo jų ap­si­gin­ti. Pir­mai­siais au­gi­ni­mo me­tais šant­ros pra­de­da žy­dė­ti lie­pos pa­bai­go­je. Sėk­los su­bręsta rug­sė­jo pa­bai­go­je. Per­žie­mo­ja be var­go.
Rekomenduojami video