Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ožkoms šakelių reikia ir žiemą

 „Praėjusią vasarą nusipirkau vieną čekų baltąją ožkelę. Kovo pradžioje ji turi atsivesti ožkiukų. Ėmiau nerimauti pastebėjusi, kad mano ožkelė labai liūdna. Gal jai ko nors trūksta, gal netinkamai prižiūriu?“ – klausia Virginija iš Varėnos r.

Atsako Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Ėmužytė.

Žiema – nelengvas metas ne tik žmonėms, bet ir gyvuliukams. Ožkos – labai jautrūs padarai, jas nėra lengva ir paprasta auginti, kaip dauguma mano. Vaikingas ožkeles reikia itin atidžiai prižiūrėti. Be to, svarbu, kad pašarai būtų nesuplėkę. Būtina duoti sultingų pašarų – morkų, burokų, kopūstų. Reikia ir grūdų, laižomosios druskos. Nesvarbu, koks metų laikas, – ožkos turi gauti daug ląstelienos turinčio pašaro. Labai tinka eglių ir pušų šakelės, jose daug vitaminų ir ląstelienos. Taigi laikantieji ožkas turi netingėti, nueiti į pamiškes ir prisikarpyti įvairių šakelių.

Žiemą ožkos girdomos šulinio ar vandentiekio vandeniu. Šildyti jo nereikia. Jei rudenį nebuvo duota vaistų nuo kirmėlių, tai būtina padaryti dabar, kol ožka neatsivedė ožkiukų. Vėliau, kai ožka bus melžiama, vaistų duoti negalima, nes pieną vartos žmonės.

Šaltuoju metų laiku ožkas reikia saugoti nuo skersvėjo. Tačiau negalima laikyti šių gyvuliukų uždarytų. Ožkelė gali atrodyti liūdna, jei trūksta saulės ir gryno oro. Todėl visiems patariu leisti gyvuliukus į lauką bet kokiu oru. Mano tvarte visada atidarytos durys į aptvertą aikštelę. Ožkos išeina kada nori ir būna lauke kiek nori. Būdamos gryname ore jos gauna vitamino D, kuris būtinas daugeliui medžiagų pasisavinti, ožkiukams nuo rachito apsaugoti.

Visą laiką tvarte laikomos ožkos gali susirgti depresija. Dažnai ši liga užklumpa po vieną laikomas ožkas, mat jos yra bandos gyvuliai ir gerai jaučiasi būdamos kompanijoje. Ožkoms būtina nuolat „aiškintis santykius“, įrodinėti, kuri stipresnė ir viršesnė. Jei nėra galimybių laikyti bent dviejų ožkų, žmogus turi kuo dažniau ateiti į tvartą ir pabendrauti su gyvuliuku.

Dažnai manęs klausia, kodėl ožka ėmė šlubuoti. Pakalbėjusi su augintoju išsiaiškinu, kad rudenį jis nenukirpo nagų, todėl dabar jos trukdo vaikščioti. Ožkos nagas būtina kirpti, kitaip gyvulys gali sunkiai susirgti.

Kai ožka atsiveda jauniklių, kartais dėl mastito sukietėja tešmuo. Ne visi žino, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Aš patariu tešmenį tepti raumenis atpalaiduojančiu tepalu ir būtinai išmelžti. Jei to nepadarysite, bet norėsite pieno, teks pirkti kitą ožką.

Mano laikomos čekų baltosios ožkos greitai turės jauniklių. Pastebėjau, kad pirmųjų ožkiukų ožkos atsiveda smarkiau atvėsus orams. Nežinau, su kuo tai susiję, bet ožkos geba lukterėti keletą dienų iki smagesnio šaltuko.

Jau daug metų laikau pienines čekų baltąsias ožkas. Jos man tinkamiausios. Turiu ir Zaaneno ožkų, tačiau jų plaukai papilvėje ilgesni, tad nepatogu melžti ne tik rankomis, bet su įranga.

Čekų baltosios

Čekų baltosios ožkos priklauso pieninių ožkų grupei. Jų gimtinė – Čekijos Respublika. Ši ožkų veislė išvesta vietines čekų veislės ožkas selektyvinio veisimo būdu 1900 m. sukryžminus su Šveicarijos Zaaneno veislės ožiais. Veislė pripažinta 1954–1955 m. ir dabar populiari visoje Čekijoje. Po Antrojo pasaulinio karo šių ožkų buvo apie 1,5 mln., dabar – 35 000, dauguma jų laikoma smulkiuose ūkiuose.

Rekomenduojami video