Rugsėjo 29-30 dienomis Kretingos gyventojai ir vėl rinksis kasmetinėje, jau tradicija tapusioje rudens šventėje, kurioje netrūks sodo ir daržo gėrybių, tradicinių lietuviškų patiekalų degustacijos, moliūgų moliūgo rinkimo ir, žinoma, šokti priverčiančios muzikos. Šiais metais ,,Rudens derliaus ir moliūgo šventėje‘‘ susibūrusius kretingiškius linksmins lietuviškų dainų grupė ,,Žemaitukai‘‘. Vienas iš grupės narių, Ovidijus Petrauskas, sutiko pasidalinti mintimis.
– Jau šį šeštadienį koncertuosite Kretingoje vykstančioje ,,Rudens ir moliūgo‘‘ šventėje. Kokios nuotaikos prieš koncertą?
– Kaip visada (nusijuokia). Geros nuotaikos – esam pasiruošę. Norėsim savo programa nudžiuginti žmones.
– Kokias rudens tradicijas pamenate iš vaikystės? Ar tekdavo su visa šeima lankytis miesto rudens ir derliaus šventėse?
– Kadangi aš esu iš Skuodo rajono, tai visados būdavo tradicinė Skuodo
šventė ,,Skouda boužės juomarks‘‘. Tą šventę puikiai atsimenu. Kadangi
esu baigęs birbynę, o būdavo didelė šventė, ten grodavau su tėčio
vadovaujama kapela ,,Gaspadorius‘‘. Tai tokios tradicijos būdavo. Ten
tokia kaip mugė, kaip šventė. Ir labai gerai atsimenu, kai reikėdavo
lapus grėbti.
– Prieš porą metų šventėje buvo apdovanotas 233 kilogramų svorio moliūgas, užaugęs kretingiškio Petro Jonausko darže. Kaip manote, kokio dydžio ir svorio bus moliūgų moliūgas šiais metais?
– Na, kadangi lietaus buvo nemažai Žemaitijoje, tai gal turėtų būti pagerintas rekordas. Moliūgo svoris – 245 kilogramai.
– Ruduo – moliūgų derliaus metas. Koks patiekalas iš moliūgų Jūsų mėgstamiausias?
– Gal, sakyčiau, tradicinis – trinta moliūgų sriuba.
– Koncertuosite Žemaitijoje, kaip dažnai ant scenos kalbate žemaičių tarme?
– Žemaičių tarme mes praktiškai visada kalbame. Bet mes gal šiek tiek
pamaišome: šiek tiek literatūriškai kalbam, bet ir žemaitiškai. Nes jei
Žemaitijoj koncertuoti ir neparodyti savo tarmės žemaitukam, tai būtų,
tikriausiai, gėda. Koncertuojant kažkur svetur, Suvalkijoje,
Aukštaitijoje ar Dzūkijoje, žemaičių tartis tampa egzotika ir jiems
labai įdomu jos klausytis.
– Taigi, jūs puoselėjate žemaitišką tartį, tiesa?
– Taip, žinoma!
Kalbino Miglė Kaminskaitė