Dailiaspalviai ir milžiniški. Tokie svajonių žiedai nustebino gėlių ūkio „Josvainių gėlės“ šeimininkus. Čia netikėtai pražydo dvispalvis Lietuvos 100-mečio jurginas, o kinrožė sukrovė galvos dydžio žiedų.

Pataikė

Ypatingas dvispalvis – pusiau raudonas, pusiau geltonas – jurginas josvainiškių šiltnamyje pražydo vienintelis toks iš tūkstančio raudonų savo brolių ir seserų. Gėlė pataikė kaip tik laiku – Lietuvos 100-mečio metais.

„Visi šios rūšies jurginai buvo raudoni, o šis nustebino sukrovęs dvispalvį žiedą. Pavadinome jį 100-mečio jurginu, – pasakodama šypsosi viena iš gėlių ūkio „Josvainių gėlės“ šeimininkių Lina Marmaitė. – Kaip tai nutiko? Kartais pasitaiko, kad augalai netikėtai tarpusavyje susikryžmina. Jurginas tapo tikra ūkio pažiba – visi darbuotojai apie jį kalbėjo, lepino ir puoselėjo.“

Žiedas sulig pietų lėkšte

Didelio džiaugsmo Josvainių gėlių augintojams suteikė ir Lietuvoje dar nespėjusios išpopuliarėti rūšies kinrožė. Šios žiedai – sulig žmogaus galva ar pietų lėkšte!

„Žiedai milžiniški! Kol kas Lietuvoje šia rūšimi niekas neprekiauja.

Visi mano, jog kinrožė yra tik kambarinis augalas, tačiau jų yra gausybė rūšių ir ši skirta auginti būtent lauke, – pasakoja Lina. – Pirmiausia dvejus metus augalą išbandėme patys ir tik dabar, įsitikinę, kad šios rūšies kinrožei puikiai tinka lietuviška dirva bei oras, pradėjome prekiauti. Žmonių atsiliepimai labai geri.

Tiesa, šiek tiek užtrunka sulaukti, kol gėlė po pavasario atsprogsta. Ji žydi nuo liepos iki spalio vidurio. Labai ilgai. Žiedas išsilaiko vieną–dvi dienas, tačiau šiam nuvytus tuoj skleidžiasi kitas.“

Grožis, nebijantis speigo

Anot pašnekovės, šios rūšies kinrožei nebaisūs ir šalčiai. Ji iškęs speigą, tačiau ne didesnį kaip 25 laipsnių.

„Šios rūšies kinrožę patarčiau prižiūrėti štai taip: pasodinti į gruntą saulėtoje užuovėjoje, kad žiedų būtų gausiau, o rudenį nukirpti ir laukti, kol pavasarį atsprogs. Būtų gerai pamulčiuoti.

Kiti bando šią kinrožę nešti į kambarį. Nedarykite to. Jai net šiltnamyje nepatinka. Tai lauko augalas ir jis turi augti lauke“, – ranka švelniai paglosčiusi įspūdingo dydžio žiedą pataria L. Marmaitė.