Iš Žemaitijos kilę, vos ne dešimtmetį Norvegijoje dirbę Laura ir Paulius Gaideu šalia Ignalinos Dindų kaime užveisė sodą ir įkūrė medelyną, kuriame augina obelaites. Medelyno pavadinimas kiek simboliškas: „Dindų Rojaus sodai“.
Laura ir Paulius mugėse sodinukų nesiūlo, nes mano, kad geriausiai prigyja ką tik iš medelyno iškasti medeliai. „Dindų rojaus sodams“ šeima parinko bene atšiauriausią Lietuvos kampą, čia labiausiai pasireiškia žemyninis klimatas – žiemą gali spiginti ir 30 laipsnių šaltis, rašoma pranešime.
Atvažiavę aplankyti draugų, Paulius ir Laura susižavėjo Ignalinos kraštu, įsigijo Dindų kaime žemės ir pradėjo medelyno įkūrimo darbus. „Čia nuostabios Pravalo ežero apylinkės, gražios vietos, aplink gamta, čiulba paukščiai – kuo tikriausias Rojus“, – mielos širdžiai veiklos pasirinkimu džiaugiasi Laura.
Pasak jos, nors darbų medelyne ir prie renovuojamo namo per akis, šeima džiaugiasi būdama savo laiko šeimininke, kartu planuoja veiklas ir kaupia taip reikalingą patirtį.
„Medžio per metus neužauginsi, tai ilgalaikė finansinė ir rankų darbo investicija. Prisitaikai prie gamtos ritmo, nejučia imi mėgautis tankėjančiomis medelių gretomis“, – sako Laura.
Pirmieji žingsniai medelyno įkūrėjams nebuvo lengvi: stebėję aplinką, tyrinėję dirvožemį suprato, kad ne visos obelų veislės bus tinkamos medelynui. Sodinukus motininiam sodui rinko pasitardami su mokslo žmonėmis, lankė vaismedžių medelynus, domėjosi, kokios veislės ir kokie poskiepiai geriausiai tiktų.
Laura ir Paulius tvirtina, kad perkant sodinuką, vertėtų sužinoti, ar jis prisitaikęs prie krašto klimatinių sąlygų.
Geriausiai prigis toje vietoje arba šiauriau užaugintas sodinukas. Kuri obelų veislė pati geriausia ir perkamiausia, Laura sako negalinti įvardinti – pirkėjų skoniai būna skirtingi. Tačiau pačiai labiausiai patinka čekiška veislė „Rajka“, lietuviškoji „Auksis“, baltarusiška „Beloruskaja sladkaja“.
Populiarumo tarp pirkėjų nepraranda ir „Beržininkų ananasinis“. Medelyno savininkai mielai pataria obelaičių pirkėjams. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad obelis – nereiklus vaismedis. Tiesa ta, kad norint užsiauginti sveiką ir vešlią obelį, teks įdėti darbo ir pastangų. Laura pastebi, kad miestiečiai labiau linkę įsigyti koloninių obelaičių – jas galima sodinti tankiau ir lengviau genėti.
Kaimiškųjų vietovių gyventojai perka ir įprastus senovinio tipo sodinukus. Norintiems savo sode sodinti ir auginti obelis, Laura ir Paulius Gaideu turi keletą patarimų. Įsigyti ir pasodinti medelį reikia tinkamu metu – pavasarį iki išsprogstant pumpurams arba rudenį, kai lapai nuo vaismedžių pradeda kristi.
Geras startas yra svarbu, todėl sodinant reikėtų į duobes įberti derlingo juodžemio. Neperpuvęs mėšlas netinka, juo galite nudeginti medelių šaknis. Ne mažiau svarbi profilaktinė medelių priežiūra – anksti pavasarį juos turėtumėte nupurkšti vario sulfatu. Obelaičių genėjimui medelyno šeimininkai pataria naudoti tik kokybiškus aštrius įrankius.
Pranešimas spaudai