Jau tapo įprasta, kad po stichinės kaitros sulaukiame stiprios perkūnijos, škvalo. Ši vasara – ne išimtis. Šiemet žabai įplieskė 30 gaisrų, sudegė 7 pastatai, degė 4 individualūs namai, sandėlis, 8 ūkiniai pastatai. Priešgaisrinės apsaugos specialistai įspėja, kad vienintelė veiksminga priemonė apsaugai nuo besisvaidančių žaibų – žaibosauga.

Pasirūpinti saugumu

Ši vasara dar kartą įrodė, kad saugoti savo turtą nuo siautėjančių gamtos stichijų turime vis atidžiau. Šiemet žaibai įžiebė 30, pernai per tą patį laikotarpį – 39 gaisrus. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis pabrėžia, kad siekiant apsaugoti save ir savo turtą nuo žaibų, patartina įsirengti žaibosaugą. Tai vienintelė priemonė, efektyviai apsauganti pastatus nuo tiesioginio žaibo pataikymo ir tuo pačiu žaibo sukeliamo gaisro.

„Po žaibo smūgio į pastatą tinkamai suprojektuotas ir įrengtas žaibolaidis turi priimti žaibo srovę ir saugiai nuleisti ją į žemę, nepadarant jokios žalos statiniui. Įrengiant žaibosaugos sistemas vertinamas pastatų aukštis, konfigūracija, dirvožemio gruntas, todėl jų parinkimą ir įrengimą reikia patikėti tik šios srities specialistams. Beje, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įrengti žaibosaugą vienbučiuose, dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose, pagalbinės paskirties pastatuose nėra privaloma, todėl jų savininkai turi teisę rinktis – įsirengti žaibosaugą ir ramiai laukti artėjančios audros su perkūnija ar nieko nedaryti ir tikėtis, kad nelaimė jį aplenks“, – rūpintis savo turto saugumu ragina K.Skrickis.

Užkirskite kelią gaisrui

Pašnekovas taip pat primena, kad kilus gaisro pavojui namuose pirmiausiai gali įspėti labai efektyvi ir reikalinga priešgaisrinė priemonė – autonominis dūmų signalizatorius (detektorius). Tai prietaisas, reaguojantis į dūmų atsiradimą aplinkoje. Kambaryje atsiradus net nedideliam dūmų kiekiui, jis ima skleisti garso signalą, kuris pažadina miegančius ir perspėja apie kilusį gaisrą arba pavojų jam kilti.

Specialistas pažymi, kad autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti įrengiami visose gyvenamojo namo ar buto patalpose, išskyrus tas, kuriose gaisro kilimo pavojus žemas (dušus, tualetus ir pan.).

„Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar autonominis dūmų signalizatorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti prietaiso maitinimo elementus. Bet kuriuo atveju juos būtina keisti kartą per metus. Bent kartą per mėnesį nuo autonominių dūmų signalizatorių reikia nuvalyti dulkes ir voratinklius“, – rūpintis prietaisų eksploatacija skatina K.Skrickis.

Laikui bėgant autonominių dūmų signalizatorių jautrumas mažėja. Kartą per dešimt metų juos reikia pakeisti naujais.

Dar viena priemonė, puikiai pasitarnaujanti gesinant ką tik prasidėjusius gaisrus, – ugnies gesintuvai. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, juos privaloma turėti individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Patartina įsigyti miltelinius gesintuvus.

Kaip elgtis žaibuojant?

·         Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.

·         Perkūnijos metu negalima stovėti po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti.

·         Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų.

·         Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke.

·         Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje.

·         Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus griaustinį reikia kuo skubiau lipti į krantą.

·         Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.

·         Jeigu esate pastate, perkūnijos metu nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.

Šaltinis: Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas