Rubrika

Nuo karščio galvijus saugo gerai įrengtas stogas

Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo, bet dauguma mūsų karštį lengvai pakelia tik iki tam tikros ribos. Dar labiau, negu žmones, karštis veikia naminius galvijus, ypač paliktus saulės atokaitoje arba įkaitusiame tvarte. Deja, be šeimininko jie negali pasirinkti pavėsio ar atsigerti vandens.

Ventiliacijos trūkumas ir šilumos šuoliai

Prasta oro cirkuliacija tvartuose, didelė drėgmė ir aukšta temperatūra yra pagrindinės priežastys, dėl kurių juose laikomos karvės patiria šilumos stresą. Jis gali neigiamai paveikti galvijų sveikatą, vaisingumą, pieno gamybą ir imunitetą. Atlikti tyrimai parodė, kad, kylant oro temperatūrai, karvės mažiau ėda, tad natūraliai sumažėja ir primilžis. Kaistant orui, išauga susirgimo mastitu pavojus. Be to, esant karščiui, mažėja galvijų vaisingumas ir didėja veršingų karvių persileidimo tikimybė.

Nustatyta, kad melžiamos karvės kūno temperatūra turi būti apie 38,8^oC +/- 0,5^oC. Jos jautriai reaguoja į žymesnius temperatūros pokyčius ir veiksnius, darančius įtaką karvių šilumos mainams su aplinka. Šie veiksniai yra oro temperatūra, šilumos spinduliavimo energija, oro greitis ir santykinė drėgmė. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Broniaus Bakučio, šylant klimatui, stebime nebūdingus ekstremalius šilumos ir šalčio šuolius, nuo kurių galvijus galime apsaugoti laikydami juos tinkamai įrengtuose tvartuose ne tik žiemą, bet ir vasarą. Atrodo, tai yra puikus sprendimas, tačiau ne visi tvartai ar pastogės pritaikyti laikyti galvijus vasarą.

Karvių našumą lemia stogo danga bei izoliacija

Susirūpinti verčia laikinos pastogės ar tvartai, dengti pigiausiomis medžiagomis, be papildomos termoizoliacijos. Dauguma šiuolaikinių tvartų lubų neturi, stogu uždengiama visa bendra ūkinio pastato erdvė, nebėra, kaip anksčiau, apsaugančių lubų. Dėl tos priežasties svarbu ne tik gerai izoliuoti stogą, bet ir pasirinkti tokią dangą, kuri kuo mažiau šilumos perduotų į patalpos vidų, nes saulė tiesiogiai kaitina dangą, po kuria yra ūkinio pastato erdvė.

Pravartu prisiminti stogo dangą, kuri daug dešimtmečių naudojama ūkinių pastatų stogams dengti, – banguotus pluoštinio cemento lakštus (šiferį). Šią dangą daugelį metų renkasi dėl puikių techninių savybių, ilgaamžiškumo ir montavimo paprastumo. Lietuvos gamintojo „Eternit Baltic“ banguoti lakštai daugiau nei 20 metų naudojami pramoninių ir individualių ūkių pastatams dengti. Remdamasis sukaupta tarptautine patirtimi, gamintojas šiai dangai duoda 30 metų tarnavimo garantiją. Įvairių spalvų banguoti lakštai gaminami kartu su priedais ir stogo detalėmis. Vien stogo danga nedaro stebuklų, jei ji klojama nesikonsultuojant su specialistais, o tiesiog pasirenkamas pigiausias variantas. „Eternit Baltic“ ekspertai mielai konsultuoja ir pataria, kaip įsirengti konkrečiai ūkio šakai pritaikytą stogo ir fasado dangą. Padėdami įgyvendinti stogo dangos projektą, įmonės darbuotojai sudaro sąmatą ir sukomplektuoja visas reikiamas stogo dangos dalis – iki varžto. Prireikus ekspertai vyksta į objektą, konsultuoja ir atsako į užsakovui rūpimus klausimus. Taip pat „Eternit Baltic” nemokamai pristato ir iškrauna užsakovo įsigytą stogo dangą, be to, rengia mokymus statybininkams.

Vien stogo dangos nepakanka galvijams apsaugoti nuo saulės karščio poveikio. Stogas turi būti pakankamai gerai izoliuotas, kad izoliacinis sluoksnis sugertų didelę šiluminės energijos dalį. Tinkamai įrengto ir gerai izoliuoto stogo vidinėje pusėje temperatūra karštą vasaros dieną nukrinta iki 20 laipsnių, palyginti su išorinės stogo dangos temperatūra, kuri saulės atokaitoje gali siekti net 60 laipsnių.

Toks stogas, kartu su pakankamu patalpų vėdinimu, užtikrina geras gyvulių laikymo sąlygas kepinant saulei. Oro judėjimas padidina šilumos spinduliavimą nuo karvės odos, jis taip pat greičiau išgarina drėgmę ir prakaitą, kurie padeda gyvūnui atvėsti.

Krinta primilžis

Mokslininkai nustatė, kad optimali melžiamų karvių gyvenimo temperatūra, arba komforto zona, yra nuo +5°C iki +25°C. Melžiamų karvių tvarto pastate minėta vidaus temperatūra turi būti palaikoma nuolat. Esant žemesnei temperatūrai, karvės suvartoja daugiau pašaro, paversdamos jį šilumine energija, kartu sumažėja pieno gamyba. Termometro stulpeliui pakilus aukščiau komforto zonos, karvės mažiau ės, norėdamos sumažinti gaunamos energijos perteklių. Nustatyta, kad dėl perkaitimo primilžis gali sumažėti net iki 20 proc. Įrodyta, kad šilumos stresas labiausiai neigiamai veikia, kai kelias dienas būna karšta, vėliau atvėsta ir vėl užkaista. Karvės nespėja prisitaikyti prie staigiai kylančios ir vėl krintančios temperatūros.

Per didelė santykinė oro drėgmė taip pat turi neigiamą poveikį karvėms ir žiemą, ir vasarą. Žiemą, jei gyvūno kailis šlapias, sumažėja jo izoliacinės šilumą sulaikančios savybės. Vasarą didelė oro drėgmė sumažina garavimą, kartu suprastėja karvių šilumos apykaita. Dėl to pakankama oro cirkuliacija tvartuose svarbi ir žiemą, ir vasarą.

JAV atliktas tyrimas išnagrinėjo pieno primilžio ir oro temperatūros bei santykinės drėgmės ryšį.

Žr. lentelę.

Temperatūros ir drėgmės indekso lentelė

Suprantama, kad šilti ir vėdinami tvartai reikalingi žiemą, tačiau kam reikia izoliuoti tvartus vasaros metu? Tinkama danga uždengtas ir gerai izoliuotas tvarto stogas bei sienos neleidžia į patalpos vidų prasiskverbti saulės šilumos energijai. Šios priemonės, kartu su pakankamu vėdinimu, gerokai sumažina galvijų patiriamą karščio stresą ir leidžia išlaikyti jų produktyvumą net ir alinant karščiams.