Už lango vis dažniau kvepia pavasariu. Nors darbams daržuose dar ne laikas, pasiruošti jiems – pats metas. Kuo geriau pasiruošime, tuo didesnį derlių turėsime. Tad imkimės darbų.
Planas visada pravers
Turėti būsimo daržo, sodo planą visada pravartu. Jį galima nusibraižyti tiesiog ant popieriaus lapo ar, dar geriau – sąsiuvinyje, kurį galima saugoti ne vienus metus, todėl buvusių metų planai visada bus po ranka taikant sėjomainą. Ji reikalinga dirvožemio būklei atstatyti, maistinėms medžiagos reguliuoti, kenkėjams ir ligų plitimui kontroliuoti.
Pradėti reikėtų nuo to, kokias daržoves planuojate auginti, jas suskirstyti į keturias pagrindines grupes: šakninės ir svogūninės; vaisinės; lapinės, prieskoninės, kopūstinės; ankštinės. Jei kiekvienoje atskiroje lysvėje auginsite skirtingas tai pačiai grupei priklausančias daržoves, kitais metais mainysite su kita grupe. Pavyzdžiui, jei pirmaisiais metais į pirmąją lysvę sodinate žirnius, tai sekančiais metais juos sodinsite į antrąją lysvę, taip tos pačios grupės augalai į tą pačią vietą grįš tik po penkerių sėjomainos metų. Taigi, susirašykite kokias daržoves ir kurioje vietoje auginsite, taip bus lengviau prisiminti. Taip pat sutaupysite vietos darže.
Kai kurias sėkite visada ten pat
Sėjomainos laikymasis prisotina dirvožemį mineralinėmis medžiagomis ir apsaugo nuo kenkėjų. Moliūgai kaip papildomos trąšos, todėl sėjami nualintoje dirvoje. Visi ankštiniai prisotina dirvožemį azotu, kuris reikalingas augalų ūglių, šaknų, lapų vystymuisi. Ankštiniai, kurie pasižymi ilgomis šaknimis (liucernos), iš gilesnių dirvožemio sluoksnių paima maisto medžiagas, kurias vėliau gali pasisavinti ir pasiekti kiti augalai. Svogūnus sėkite šalia jautresnių daržovių, taip apsaugosite jas nuo darže plintančių kenkėjų. Svarbu paminėti, kad yra daržovių, kurioms fitosanitariniai metai nereikalingi, pavyzdžiui, rugius, kukurūzus, pupas, porus toje pačioje vietoje galite sodinti kelerius metus iš eilės.
Sėklų dienoraštis
Kiekvienam daržininkui pavasarį, prieš perkant naujas sėklas, pravartu pasitikrinti, kas yra likę nuo praėjusių metų. Jeigu turite sėklų likučių, įsitikinkite, kad jos kokybiškos – turimas sėklas reiktų pabandyti sudaiginti. Jei yra nedaigių, žinosite, kad reikia pasirūpinti naujomis. Siūlyčiau nepabijoti naujovių, išbandyti viską. Tokiu atveju pravers užrašų knygutė, kurioje galite pildytis daržo dienoraštį – kiekvieno sezono eigoje užrašykite sodinamų sėklų pavadinimus ir prirašykite, kuo ši veislė išsiskiria, kas jums patiko, o kas ne, ką norėtumėte pakeisti. Taip laikui bėgant atrasite tiek jums, tiek jūsų dirvožemiui tinkamus augalus.
Sodininko burtų lazdelė
Magiškame pasaulyje visa magija slypi burtų lazdelėje, o daržininko ūkyje – įrankiuose. Laikas pasitikrinti, ar turimi įrankiai vis dar atlieka savo funkciją, ar nepalūžę, nesupuvę. Žinoma, nepamirštame ir daiginimui reikalingų medžiagų: vazonėlių, daigyklų, agroplėvelės ir kt. Turimus įrankius būtinai dezinfekuojame!
Pateikiu kelis būdus, kaip dezinfekuoti senus vazonus ar daigyklas: prieš kiekvieną būdą švariai išplauname vazonus, pašaliname organines medžiagos liekanas, žemes. Pirmasis variantas – tiesiog paprastas maistinis actas. Juo galima valyti ir molinius, ir plastikinius vazonus. Santykiu 1:1 sumaišome vandenį su actu, svarbu, kad tirpalas pilnai apsemtų vazoną, ir paliekame 3–4 val. Po šio laiko vazoną iššveičiame šepečiu ir išskalaujame šaltu vandeniu.
Kitas efektyvus variantas – chloro turinčios priemonės. Santykiu 1:9 sumaišome baliklio su chloru ir vandenį, laikome mažiausiai 10 min., išplauname su indų valikliu ir skalaujame vandeniu.
Ir paskutinis, bet tikrai ne blogiausias – kalio permanganatas. Jis puikiai tiks ne tik dezinfekuojant, bet ir užkertant kelią grybelinėms ligoms. Tikslus santykis su vandeniu nėra nurodomas, maišoma, kol gaunama sodri raudona ar vyšninė spalva. Skalauti nereikia.
Brigita Lebedytė,
Agroekosistemų studijų magistrantė