Ne tik per arti sklypo ribos pastatyta malkinė ar pavėsinė, bet ir kaimynų sklype sulapojusių medžių metamas šešėlis ar į svetimą žemę įsiraususios šaknys sukiršina kaimynus.

Projektuojant naują namą, želdinių atstumai iki sklypo ribų, kaip ir sklypų užstatymo bei tvarkymo reikalavimai, numatomi pagal statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jis nurodo tokius minimalius medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Nustatyti ir leistini atstumai tarp želdinių (medžių, krūmų) ir statinių elementų statinių mechaniniam atsparumui bei pastovumui užtikrinti. Pavyzdžiui, atstumas nuo medžio kamieno iki pastato išorinės pusės turi būti ne mažesnis kaip 5 m, krūmo – 1,5 m, nuo medžių iki požeminių vandentiekio šilumos tinklų, jėgos ar elektroninių ryšių kabelių – ne mažesnis kaip 2 m.

Kai namo statyba yra užbaigta, privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, sklypo savininkas ar valdytojas turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia – nepažeisti kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Ginčas dėl to, ar seniau pasodinti želdiniai nepažeidžia kaimynų interesų, gali būti sprendžiamas civiline tvarka. Gretimo sklypo savininkui nepaisant teisėtų pretenzijų ir nesiekiant susitarimo, belieka vienas kelias – kreiptis į teismą.