Kiaulpienes daugelis žmonių laiko piktžolėmis, tačiau iš tikrųjų ši gėlė turi naudingų savybių ir aplinkai, ir netgi žmogaus sveikatai.

Plinta visur ir greitai

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) yra astrinių (Asteraceae) šeimos kiaulpienių (Taraxacum) genties daugiametis augalas. Liemeninė šaknis gana stora, 1–2 cm skersmens, iki 0,5 m ilgio, geltona. Lapai skroteliniai, į pagrindą siaurėjantys, skiltėti, su neryškiais danteliais, žali, sultingi. Nuskynus lapą ar kitą augalo dalį, teka baltas skystis. Žiedai – geltoni. Vaisius – rudas lukštavaisis su skėčio formos skristuku, paprastai meiliai vadinamas pienės pūku.

Kiaulpienės žydi balandžio–gegužės mėnesiais, tačiau pavieniai augalai pražysta ir vėliau, kartais net rudenį. Auga pievose, ganyklose, laukuose, pelkėse, skverbiasi į gazonus. Gausiai paplitusi visoje Lietuvoje. Gana įkyri piktžolė, paplitusi ir derlingesnėse dirvose. Vienas naudingiausių augalų.

Kiaulpienes dažnai painiojame su pienėmis, dažnai netgi vadinamos šiuo sutrumpintu vardu. Tačiau iš tiesų pienės priklauso kitai augalų grupei. Abu šie augalai žydi gražiais ryškiai geltonais žiedais, tačiau pienės žydi kiek vėliau, jos išaugina aukštą stiebą su visa puokšte žiedų. Tuo tarpu kiekvienas kiaulpienės žiedas turi savo kotelį, tai ir yra pagrindinis šių augalų skirtumas. Iš tikrųjų ir pienė, ir kiaulpienė – puikus valgomas ir maisto medžiagų turtingas augalas.

Vartojamos visos kiaulpienės dalys: žiedai, lapai ir šaknys. Daugiausiai naudingų medžiagų galima rasti šaknyse. Visos šios dalys turi kartų skonį, todėl pagal tradicinę kinų mediciną labai teigiamai veikia kepenis, tulžies pūslę ir virškinimo-pasisavinimo procesą kūne, valo kraują.

Tradicinėje kinų medicinoje kiaulpienės vartojamos esant virškinimo ir tuštinimosi sutrikimams, nuo uždegimų. Taip pat inkstams ir šlapimo pūslei kaip diuretikas, nuo infekcijų stiprinantis inkstų ir antinksčių zoną – bioenergetiką kūne.

Kiaulpienėse galima rasti aminorūgščių, cukrų, mineralų, pavyzdžiui, geležies, cinko, boro, kalcio, vitaminų A (beta-karoteno), C, K, E bei B grupės vitaminų.

Vaistas nuo visų ligų

Kiaulpienių privalumas tas, jog turi labai daug kalio, o tai svarbu, kad diuretikas nepašalintų per daug elektrolitų, kurie svarbūs, pavyzdžiui, nerviniams signalams perduoti. Kiaulpienės didina šlapimo kiekį, šalinant skysčių su toksinais perteklių iš organizmo, valo kraują, gerina kepenų funkciją, stimuliuoja limfinę sistemą. Taip pat jos yra puikus skaidulinių medžiagų, maitinančių gerąsias bakterijas. šaltinis.

Kiaulpienės ne veltui vadinamos antioksidantų bomba. Antioksidantai slopina laisvųjų radikalų oksidacinio streso žalą mūsų organizmo ląstelėms, audiniams, struktūroms, organams. Tai natūrali apsauga nuo lėtinių ligų.

Kiaulpienės taip pat stiprina imuninę sistemą – moksliniai tyrimai rodo, jog kiaulpienių šaknų ekstraktas turi antimikrobinį ir anti-virusinį poveikį, netgo, švelnina ŽIV simptomus. Kiaulpienės turi antimikrobinių, bakterijas, grybelius ir virusus slopinančių junginių bei fitomedžiagų.

Ne veltui kiaulpienės vadinamos antioksidantų bomba. Antioksidantai slopina laisvųjų radikalų oksidacinio streso žalą mūsų organizmo ląstelėms, audiniams, struktūroms, organams. Tai natūrali apsauga nuo lėtinių ligų.

Kiaulpienės turi apsauginį poveikį nuo įvairių toksinų, o kepenys – pagrindinis detoksifikacinis organas. Kiaulpienių fitomedžiagos ne tik apsaugo nuo chemikalų, endotoksinų žalos, bet tuo pačiu pagerina ir jų pašalinimą iš kūno. Kiaulpienės skatina kepenų tulžies gamybą, kuri svarbi sveikam gerųjų-blogųjų bakterijų balansui žarnyne palaikyti, taip pat riebalams bei riebaluose tirpiems vitaminams (A, D, E, K, K2) suvirškinti ir pasisavinti.

Kiaulpienės slopina uždegimo procesus organizme. Cikorinė ir chlorogeninė rūgštys, esančios kiaulpienėse, mažina padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, taip pat padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Tai svarbu organizmui išlikti homeostazėje (balanso, harmonijos būsenoje). Uždegimo metu cukraus kiekis kraujyje dažnai neproporcingai šokinėja aukštyn ir žemyn. Bendrai – antioksidantai, esantys kiaulpienėse (betakarotenas, polifenoliai ir kt.) slopina uždegimo procesą, oksidacinį stresą ir neutralizuoja laisvuosius radikalus.

Kiaulpienės taip pat gydo lėtines opas skrandyje ir žarnyne, turi antimikrobinį poveikį, o antioksidantai slopina uždegimo procesą, kiaulpienių fitomedžiagos skatina regeneraciją. Šis išties stebuklingas augalas mažina sąnarių skausmą ir traškėjimą, tuberkuliozės simptomus, skatina tulžies išskyrimą žarnyne, gerą virškinimo-pasisavinimo procesą.

Visos kiaulpienės valgomos dalys yra karčios. Būtent tas kartumas ir specifinės fitomedžiagos stimuliuoja kepenų ir tulžies pūslės veiklą, tulžies išskyrimą žarnyne. Tinkamas tulžies išskyrimas išlaiko sveiką gerųjų-blogųjų bakterijų santykį žarnyne, padeda suvirškinti riebalus ir pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus, taip pat sutepa išmatas, todėl pagerina peristaltiką (žarnyno susitraukimus), taip apsaugant nuo vidurių užkietėjimo.

Kiaulpienės mažina oksiduoto cholesterolio kiekį, suriša jo perteklių, mažina kraujo spaudimą. Kiaulpienių šaknys ir stiebai stimuliuoja insulino išskyrimą, taip pat turi fitomedžiagų, kurios gerina jautrumą insulinui. Tai padeda išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir geriau panaudoti maistą energijai, o ne riebalams kaupti.

Mokslininkai nustatė, jog kiaulpienių šaknų ekstraktas naikina storosios žarnos vėžines ląsteles, jų vystymąsi, skatina vėžinių ląstelių apoptozę (susinaikinimą). Moksliniai tyrimai rodo, jog kiaulpienių, ypač lapų ir žiedų, ekstraktas gali apsaugoti nuo ultravioletinio B spindulių spektro (perkaitimo-nudegimo) žalos. Kiaulpienės stiprina mūsų kaulus, nes yra turtingos vitaminu K, kalciu, boru ir kitais kaulams svarbiais mineralais.

Interneto portale express.co.uk teigiama, kiaulpienėse daugiau vitamino A nei špinatuose, daugiau vitamino C nei pomidoruose, taip pat jose gausu geležies, kalcio ir kalio. Jei jas naudosite nusiskynę tiesiog savo sode ar laukinėje pievoje, tiesiog įsitikinkite, kad jas kruopščiai nuvalėte.

Kiaulpienių žiedai

JAV nacionalinės medicinos bibliotekos nacionalinio sveikatos instituto paskelbtame tyrime buvo analizuojamas cholesterolio kiekį mažinantis ir antioksidacinis kiaulpienių poveikis.

Tyrime pažymėta: „Naujausi tyrimai parodė, kad per didelis oksidacinis stresas prisideda prie su ateroskleroze susijusio metabolinio sindromo vystymosi. Šio dabartinio tyrimo tikslas – ištirti galimą kiaulpienių šaknų bei lapų hipolipideminį ir antioksidacinį poveikį triušiams, šeriamiems daug cholesterolio turinčia dieta. Mūsų rezultatai rodo, kad gydymas kiaulpienės šaknimis ir lapais teigiamai pakeitė antioksidantų fermentų aktyvumą plazmoje ir cholesterolio pašarų triušių lipidų profilius.“

Tyrime padaryta išvada, kad kiaulpienių šaknys ir lapai gali apsaugoti nuo oksidacinio streso, susijusio su ateroskleroze, ir sumažinti aterogeninį indeksą.

Kiaulpienių lapai veikia kaip natūralus diuretikas, didinantis šlapimo gamybą. Jie gali būti naudojami gydant ligas, kurioms reikalingas lengvas diuretikas, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį ir kepenų sutrikimus.

Norėdami savo reikmėms pasiruošti kiaulpienių žiedų, jų prisirinkite saulėtą dieną. Kiaulpienes rinkite be kotelių, tik pačius žiedus. Atminkite, kad džiovinant maždaug iš kibiro kiaulpienių žiedų liks tiks nedidelis maišelis džiovintų žiedlapių.

Žiedus paskleiskite ant šviesaus audinio ar švaraus popieriaus ir palikite kelioms valandoms, kad iš žiedų išsivaikščiotų vabaliukai ir skruzdėlės.

Tuomet žiedus sudėkite į skardą ant kepimo popieriaus ir palikite namuose šiltoje ir saulėtoje vietoje. Kasdien žiedus pamaišykite, kad visi tolygiai džiūtų. Žiedai susitrauks ir geltonieji žiedlapiai susiskleis. Jei patraukus už galiukų žiedlapiai lengvai atsiskirs nuo balto pūko – pusė darbo jau padaryta. Taip atskirkite visus žiedlapius. Geriausiai tai atlikti su pirštinėmis, nes pienės dažo. Priklausomai nuo temperatūros ir saulės, žiedlapiai džiūsta apie dvi savaites.

Taip „nupešiotus“ žiedlapius atskirkite vienus nuo kitų ir vėl paskleiskite ant popieriaus, kad pilnai išdžiūtų. Išdžiūvusius kiaulpienių žiedus laikykite popieriniame maišelyje, sausoje ir tamsioje vietoje.

Džiovintais kiaulpienių žiedais galima paskaninti sultinius, risotto ar net varškės virtinukus. Iš žiedų gaminti naminį limonadą ar arbatą.

Jei tingite „žaisti“ su kiaulpienių žiedų džiovinimu, galite jų užsišaldyti šaldiklyje. Pradžia tokia pati, kaip ir džiovinat – parsineštus namo žiedus paberti ant užtiesalo ar popieriaus kelioms valandoms, kad išbėgiotų vabaliukai. Žiedų nereikia plauti, nes nubyrės žiedadulkės. Vėliau juos sudėti į švarų stiklainį ir užsukti metaliniu dangteliu (nuo jo iki žiedų palikti tarpelį, kad nesiliestų) ir laikyti šaldymo kameroje.

Kiaulpienių šaknys

Vaistinei žaliavai paruošti kiaulpienių šaknys kasamos anksti pavasarį prieš pasirodant lapams (iki balandžio pabaigos) ir rudenį pradėjus lapams nykti (rugsėjo–spalio mėnesiais). Iškastos šaknys nuvalomos nuo žemių, pašalinamos smulkios šaknelės ir lapų likučiai. Šaknys nuplaunamos kambario temperatūros vandeniu, storesnės perskeliamos pusiau išilgai.

Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 40–50 °C temperatūroje. Kiaulpienių šaknis taip pat galima džiovinti nesmulkintas nekarštoje orkaitėje ar džiovykloje 60 °C temperatūroje arba tiesiog ant įkaitusio radiatoriaus. Galima supjaustyti „tabletėmis“ arba sumalti mėsmale ir džiovinti jau susmulkintas. Iš 3–3,5 kg šviežių šaknų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovintų šaknų paviršius rudas, perlaužus vidus pilkai baltas su gelsvai rusva šerdimi viduryje. Žaliava bekvapė, karti.

Šios stebuklingos šaknys savo nauda organizmui prilyginamos ženšeniui. Jos gerina apetitą, skatina visų virškinimo organų darbą: pagreitina tulžies išsiskyrimą, gerina kepenų, inkstų, skrandžio veiklą, todėl ypač tinka turintiems antsvorio. Šios šaknys gerina sąnarių ir kaulų jungiamojo audinio būklę, todėl padeda esant sąnarių uždegimams.

Kiaulpienių šaknys šalina iš organizmo blogąjį cholesterolį, todėl tinka vartoti aterosklerozės profilaktikai, gerina atmintį, padeda sergant cukriniu diabetu, nes turi inulino. Šios šaknys valo kraują, gerina medžiagų apykaitą, tinka vartoti, kai odą beria spuogais, dažnai užkietėja viduriai, kankina pilvo skausmai.

Jei turėsite kantrybės ilgai vartoti šias „gyvybės šaknis“, net ir būdami sveiki atitolinsite senatvę, nesirgsite ateroskleroze, sustiprinsite organizmo imunitetas, išvengsite virškinamojo trakto ligų.

Tinka ne visiems

Nepaisant visų gerųjų kiaulpienių savybių, „Medical News Today“ įspėja, kad kai kuriems žmonėms kiaulpienių geriau nevartoti. „Kiaulpienių papildai kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas. Žmonės neturėtų naudoti kiaulpienių papildų, jei yra jautrūs kiaulpienėms ar tam tikriems kitiems augalams, pavyzdžiui, ambrozijai, ramunėlėms, chrizantemoms ar medetkoms.“

Kiaulpienių šaknų nuoviras. 2 valg. šaukštus išdžiovintų smulkintų šaknų užpilti puse litro verdančio vandens ir virti ant lėtos ugnies 15 min. Po 40 min. nukošti ir gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Kiaulpienių šaknų užpilas. Kai kurie žolininkai pataria džiovintas šaknis iš vakaro užmerkti šaltame vandenyje, rytą tą vandenį išgerti, o suminkštėjusias šaknis suvalgyti. Kad nesijaustų kartumo, galima jas sumaišyti su medumi. Susmulkintas šaknis galima užpilti verdančiu vandeniu termose ir, palaikius keletą valandų, gerti prieš valgį.

Kiaulpienių šaknų milteliai. Džiovintas šaknis galima sumalti kavamale. Miltelius laikyti sandariame stiklo inde. Kasdien 3 kartus per dieną suvalgyti pusę arbatinio šaukštelio miltelių, sumaišius juos su medumi.

Kiaulpienių šaknų kava. Profilaktikai vertėtų gerti kiaulpienių kavą. Ji gaminama panašiai kaip gilių kava: džiovintas smulkintas šaknis paskrudinti orkaitėje, kol įgaus šviesiai rudą spalvą. Kiaulpienių kava gardi užbalinta pienu ar grietinėle, pasaldinta medumi.