Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Nepamirškite nugenėti vaismedžių ir kaulavaisių

Vaismedžių sodinimas – pirmas žingsnis link gausaus derliaus. Norint, kad vaismedžiai gerai derėtų, mažiau sirgtų ir būtų sudaromos nepalankios sąlygos kenkėjams, juos būtina genėti. Vaismedžių genėjimo tikslas – užtikrinti medžio sveikatą, tinkamai suformuoti ir reguliuoti jų augimą, pagerinti vaisių kokybę. Tai procesas, kurį galima atlikti vaismedžiams miegant, kai nėra galimybės plisti ligoms, neskraido kenkėjai, t. y. kai vis dar šalta. Tačiau kaulavaisius būtina genėti vasarą.

Kaulavaisiai

Rugpjūtis – geriausias laikas genėti kaulavaisius. Iš karto po derliaus nuėmimo (rugpjūčio–rugsėjo mėn.) ir pavasarį genime slyvas, abrikosus, persikus. Pavasarinis genėjimas prasideda tuomet, kai nebenusimato šalčių, nes kaulavaisiai – slyvos, abrikosai, vyšnios, trešnės, persikai – nėra atsparūs. Pavasarį šalinamos nudžiūvusios ir senos šakos. Genint kaulavaisius paliekami 8–10 cm stuobreliai. Pavasarį kyla didesnis pavojus apkrėsti medelius, todėl reikia dažniau plauti ir dezinfekuoti įrankius.

Rudenį išpjaunamos konkuruojančios žalios šakos. Rugpjūčio pradžioje galite išgenėti vyšnias ir trešnes. Pirmiausia pašalinamos nudžiūvusios, ligų pažeistos šakos. Jei vainikas labai tankus, reikia išpjauti neproduktyviausias, stipriausiai augančias vyšnių ir trešnių šakas, paliekant 5–20 cm ilgio stuobrelius. Kuo storesnė šaka, tuo ilgesnis stuobrelis paliekamas. Krūmo formos vaismedžių šakos yra linkusios nuplikti – deranti vyšnių vainiko sritis vis labiau nutolsta į pakraštį, o šakų pagrindas lieka tuščias. Tokių vaismedžių šakas būtina patrumpinti. Kitais metais ant jų išaugs nauji ūgliai, o vaisiai vėl megsis arčiau liemens.

Primename: formuojamasis vyšnių genėjimas atliekamas tik pavasarį, o sausas šakeles galima išpjauti visus metus, kai tik jas pastebite. Sanitarinis genėjimas apsaugo vyšnias nuo moniliozės.

Vaismedžių ūgliai

Mėnesio pradžioje genimos obelys. Labai svarbu pašalinti statmenai augančius stiprius metūglius, tankinančius vainiką. Pašalinus ūglių perteklių, į vainiką patenka daugiau šviesos, obuoliai gražiau nusispalvina. Vasaros pabaigoje prieš derlių reikia nugenėti sezono metu išaugusius kriaušių ir obelų vilkūglius, kad vaisiai gautų daugiau kalio. Ilgainiui tai pasitvirtina – vaisiai geriau laikosi. Daugiausia šalinami vertikaliai augantys ūgliai. Paliekami trumpesni (iki 20 cm) ūgliai su žiediniais pumpurais viršūnėje. Kiti ūgliai kerpami iki pat šakos, kad neliktų stuobrelių, iš kurių kitais metais išauga nauji.

Įrankiai

Genėjimo pjūklas turi būti labai aštrus – kuo jis aštresnis, tuo mažiau atplaišų. Nelygus pjūvis apsunkina gijimą, todėl patartina žievę papildomai apipjauti aštriu peiliu. Labai naudingas pjūklas su prisukamu teleskopiniu kotu. Juo lengva nugenėti viršutines šakas nelipant į medį, nereikia kopėčių. Sekatorius skirtas plonesnėms (iki 2 cm skersmens) šakoms genėti. Besisukanti rankena sumažina pasipriešinimą kirpimui ir krūvį pirštams. Darbą palengvina sekatorius su ilgu kotu.

Sodininko Valdo Žinkaus patarimai

  • Kad vaismedžiai kuo mažiau nukentėtų ir greičiau atsigautų, šakas geriausia pjauti sodo peiliu, o ne sekatoriumi. Nors sekatoriumi genėti lengviau, jis padaro daugiau žalos: kerpant medis gniuždomas, o žaizdos ilgiau gyja. Vaismedžių viršūnių genėjimui galite naudoti teleskopines sodo žirkles, tačiau storesnes šakas geriau šalinti lenktais pjūkleliais su smulkiais dantimis arba sodo žirklėmis. Reikalingas ir sekatorius, tačiau žalioms šakoms naudokite sekatorių su prasilenkiančiais ašmenimis. Šalinant plonesnes sausas šakas tinka sekatorius su atraminių žirklių ašmenimis.
  • Prieš pradėdami genėti, prisiminkite lietuvių liaudies patarlę „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk“. Nupjovus ne tą šaką ar ūglį tikrai nebepavyks jų priklijuoti. Todėl, jei turite kokių abejonių, geriau nepjaukite, apgalvokite pjovimo būtinumą ir naudą vaismedžiui.
  • Universalių vaismedžių genėjimo receptų nėra. Galioja taisyklė, kad kiekvienam vaismedžiui reikalingas individualus genėjimas.Tiesa, kai kurių vaismedžių geriau visai negenėti.
  • Iš pradžių atlikite sanitarinį genėjimą – pašalinkite sausas, aplaužytas ir sužeistas šakas. Po to naikinkite vilkūglius – parazitinę medieną, netikusiai augančią, susipinančią ir užstojančią saulės spindulius. Vilkūglių „džiunglėse“ greičiau plinta ligos, puola kenkėjai, kuriuos sunku pasiekti ir kontroliuoti.
  • Vaismedžių vainikas turi būti formuojamas reguliariai kiekvienais metais. Vaisiai geriausiai dera tik ant gulinčių šakų.
  • Genėdami vaismedžius vadovaukitės šia taisykle: saulės spinduliai turi pasiekti kiekvieną žiedą, o atstumas tarp šakų turi būti toks, kad nenutūpdamas praskristų žvirblis. Kuo retesnės šakos, tuo geriau, nes palikus daug šakų vaisiai būna maži, greičiau plinta ligos ir kenkėjai.
  • Svarbu laikytis dar vienos taisyklės: pašalinti vieną didelę šaką geriau nei keletą mažų. Palikdami jaunas šakas galėsite naujai suformuoti jauną vainiką.
  • Po genėjimo būtina dezinfekuoti įrankius ir patepti vaismedžių žaizdas. Norėdami apsaugoti žaizdas nuo žalingų aplinkos veiksnių, padenkite jas purškiamu sodo tepalu „Fort“. Ši priemonė skirta vaismedžių, dekoratyvinių augalų ir rožių žaizdoms, atsiradusioms po genėjimo, skiepijimo ar gyvūnų padarytos žalos, užtepti. Taip pat galite naudoti sodo tepalą „Bee Fort“. Tepalo sudėtyje esantis bičių vaškas kaip balzamas greitai užgydo vaiskrūmių, vaismedžių, sumedėjusių dekoratyvinių augalų žaizdas po genėjimo, skiepijimo, akiavimo, gyvūnų padarytos žalos, žievės įtrūkimų, audrų ar šalnų. „Bee Fort“ ant vaismedžio žaizdos sukuria apsauginį barjerą ir neleidžia išgarinti drėgmės.

Rekomenduojami video