Panaudojus lietaus vandenį būtų galima nemažai sutaupyti, tačiau norint iš to gauti naudos reikia prisitaikyti prie gamtos ciklo. Žiemomis sniego iškrenta gerokai mažiau, bet daugiau lyja. Vasaromis lyja mažiau, tačiau lietus būna daug intensyvesnis.

Pranašesnis už čiaupo

Lietuvoje iš čiaupo bėga puikus vanduo (aišku, yra ir išimčių), kurį be papildomo filtravimo ar perdirbimo galima gerti. Jis išgaunamas iš giluminių gręžinių, o ne iš upių ar ežerų, kaip kitose šalyse. Jame daug mikroelementų, reikalingų žmogaus organizmui, ir per daug ištirpusių karbonatinių junginių arba, paprastai tariant, kalkių. Todėl vandentiekio vanduo Lietuvoje yra kietas. Buitinėms reikmėms nefiltruotas vanduo tiesiai iš čiaupo netinka, tokiems tikslams reikėtų minkštesnio vandens – lietaus.

Lietus neužterštas

„Lietus susidaro iš vandens garų, tad iš esmės yra kone distiliuotas. Žinoma, krituliai absorbuoja ore esančias dulkes ir kietąsias daleles, tačiau jų koncentracija bendrame vandens kiekyje maža. Lietus išvalo iš oro dulkes, jis tampa švaresnis, grynesnis. Lietuvoje pramonė yra iš esmės moderni ir šiuolaikiška, tad į orą nepatenka nuodingų medžiagų, ir dangaus vanduo mūsų šalyje, palyginti su kitų kraštų, yra švarus“, – pasakojo Andžela Staniulytė, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektų vadovė.

Sėkminga praktika

Individualiame name galima surinkti vandenį į rezervuarą ir panaudoti jį ne maistui, pavyzdžiui, skalbti drabužius, plauti grindis, naudoti tualete. Lietuvos kaimuose žmonės nuo seno rinkdavo ir naudodavo lietaus vandenį daržams ar šiltnamiams laistyti. Tiesa, jis būdavo kaupiamas atvirose talpyklose, stovinčiose tiesiai po lietvamzdžiu, tad į tokį rezervuarą galėjo patekti ir šiukšlių.

Šiuolaikiniame name lietaus vandenį taip pat galima lengvai surinkti. Vienas iš paprastesnių būdų – tiesiai prie lietvamzdžio ir namo vandens tiekimo sistemos prijungti uždarą rezervuarą. Svarbu numatyti, kad skysčio perteklius galėtų laisvai nubėgti į kanalizaciją. Galima įsigyti ir visiškai automatizuotų sistemų, kurios reguliuotų lietaus vandens surinkimą ir tiekimą į namą. Lietaus vandenį galima naudoti ir vejai ar kitiems želdynams laistyti.

Natūrali apytaka

Kiek kitokios filosofijos laikosi žmonės, kurie stato būstą taip, kad kuo mažiau kištųsi į gamtos ciklą. „Statant tvarius, „žalius“ pastatus, stengiamasi grįžti prie natūralios vandens apytakos, t. y. kuo daugiau lietaus grąžinti į žemę ten, kur jis palijo. Pavyzdžiui, šiuo metu mes vykdome projektą Balsiuose, kuriame visas lietaus vanduo bus grąžinamas į žemę, prieš tai jį išvalius nedideliuose valymo įrenginiuose. Tam bus naudojama vietinė lietaus vandens surinkimo ir nusodinimo į gruntą sistema“, – praktiniais pavyzdžiais dalijosi A.Staniulytė.

Iššūkis – liūtys

Liūčių metu per trumpą laiką iškrenta daug kritulių, todėl jie nespėja susigerti į dirvą ir nubėga į vandens telkinius. Dėl šių pokyčių tampa nereikšmingos ilgametės meteorologinių stebėjimų suvestinės, pagal kurias buvo parengti įvairūs statybos projektavimo normatyvai.

Pasak A.Staniulytės, prieš kelis dešimtmečius pastatytų individualių namų gyventojai turėtų pasirūpinti lietaus vandens surinkimu ir, jei yra galimybė, padidinti lietaus nuvedimo vamzdynų skersmenį, kad liūtys nepridarytų bėdų namo konstrukcijoms. Beje, galima pasinaudoti ir žaliuojančio stogo idėja. Toks stogas kaip kempinė gali sugerti iki dviejų trečdalių lietaus vandens ir, sumažėjus liūčiai, po truputį „atiduoti“ šį vandenį į lietaus surinkimo sistemą.