„Šiais metais esu nepatenkinta savo agurkais. Augalai atrodo labai prastai, serga, blogai mezga. Tie, kuriuos auginu šiltnamyje, ėmė vysti. Gal galite paaiškinti, kas nutiko agurkams, ir patarti, ką daryti, kad juos išsaugočiau?“ – patarimo prašo Solveiga.

Atsako agronomė Joana Giedraitytė.

Šiais metais dėl prastų, nuolat besikeičiančių orų šilumamėgiai agurkai prastai dera, dažnai serga. Tad šį sezoną galima vadinti ne agurkų metais. Šiltnamiuose augalai gali vysti, jei jiems intensyviai augant trūksta vandens, jei temperatūra per aukšta ir vanduo intensyviai garuoja. Be to, kenkia, smarkus temperatūros svyravimas dieną ir naktį, liejimas šaltu vandeniu, tręšimas per didelėmis trąšų normomis, nupurškimas per stiprios koncentracijos chemikalais.

Agurkams sudarius normalias temperatūros ir drėgmės sąlygas, jie paprastai atsigauna. Per didelis trąšų kiekis pašalinamas, pilant ant šaknų daug nešalto vandens. Vytulys gali būti infekcinio pobūdžio – grybinės ir bakterinės kilmės. Prastai vėdinamuose drėgnuose šiltnamiuose dažnai plinta sklerotinis puvinys. Apatinė agurko stiebo dalis arba šoninių ūglių „prisegimo“ prie pagrindinio stiebo vietos pūva, ruduoja, o kai labai drėgna, puvinio apimtos vietos apsitraukia balta lyg vata grybiena. Vėliau pūvančio stiebo viduje arba jo išorėje susidaro juodų, 0,5–1 cm dydžio skleročių. Kartais, sureguliavus drėgmę, neatsiranda nei baltos grybienos, nei skleročių, ir pažeistos vietos pūva sausai. Ligoti augalai nuvysta. Agurkų pašaknio puvinys dažniau aptinkamas ten, kur šiltnamio dirva nekeičiama ar nedezinfekuojama.

Nuvytusius augalus reikia išrauti, kartu išimama ir žemė, esanti apie augalo šaknis. Išrautų augalų negalima dėti į kompostą, juos būtina sudeginti arba, iškasus duobę lauke, sumesti, užpilti dezinfekuojamosiomis medžiagomis ir užkasti. Į išimtų augalų vietą, pridėjus naujos žemės, reikia sodinti kitus agurkus. Pastebėjus sklerotiniu puviniu sergančius augalus, pažeistas vietas reikia apibarstyti gesintomis kalkėmis arba medžio pelenais. Jei galima, pažeistos vietos išpjaustomos ir dezinfekuojamos 0,5 proc. vario sulfato tirpalu. Nuvytę augalai raunami atsargiai, kad nenubyrėtų susidarę skleročiai. Kad puvinys neplistų, reikia sureguliuoti temperatūrą, drėgmę ir šiltnamio vėdinimą. Laistant augalus, vanduo pilamas ne ant jų, o ant dirvos.

Jei agurkai susirgo miltlige, rudenį reikia rūpestingai sunaikinti jų liekanas ir dezinfekuoti dirvą. Kekerinio vaisių užuomazgų puvinio sukėlėjai taip pat žiemoja dirvoje ir sirgusių augalų liekanose. Siekiant apsaugoti agurkus nuo šios ligos, šiltnamiuose reguliuojama drėgmė, jie sodinami ne per tankiai, kad tarp jų nesikauptų drėgmė. Sergančios augalo dalys atsargiai nupjaunamos (kad nubyrėtų kuo mažiau sporų) ir sudeginamos. Žemė, kurioje augo sergantys augalai, dezinfekuojama arba pakeičiama. Profilaktiškai nupurškus agurkus, galima apsisaugoti ir nuo kekerinio puvinio.

Agurkų mozaika – viena dažniausių virusinių jų ligų. Pirmieji jos požymiai – mozaikiškai margi, jauni lapai. Vėliau požymiai išryškėja ir ant senesnių lapų. Ligos pažeisti vaisiai taip pat būna margi, o jų paviršius nelygus, grublėtas. Dėl šios ligos kai kurie augalai žūva (nuvysta), o likę prastai dera, jų derlius būna menkavertis. Liga greitai išplatinama skabant ūglius, rišant, imant derlių. Ją platina ir įvairūs kenkėjai, kurie čiulpia sergančių, po to – ir sveikų augalų sultis. Liga plinta ir su sėklomis. Siekiant apsaugoti agurkus nuo mozaikos, sėjai naudotina tik sveikų augalų sėkla. Nežinomą sėklą patartina 3 paras laikyti 50 °C temperatūroje, paskui – parą 80 °C temperatūroje. Be to, šiltnamiuose reikia naikinti piktžoles, vengti staigių temperatūros svyravimų, atliekant priežiūros darbus, dezinfekuoti rankas ir įrankius, šalinti ir naikinti sergančius augalus.