Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti nereikia ypatingų pastangų, nes jos kilusios iš laukinių trispalvių našlaičių. Tik XIX a. ir vėliau darbavęsi selekcininkai sukūrė daugybę įvairiaspalvių jų veislių.

Greitai išpopuliarėjo

Našlaičių selekcija pirmieji užsiėmė lordas Gambieras ir ledi Mary Elizabeth Bennet. Jie kryžmino įvairiose vietose augančius augalus, siekdami sukurti didesnius žiedus nei buvo sutinkami gamtoje. Naujosios gėlės greitai išpopuliarėjo Didžiojoje Britanijoje, jos pavergė ir kitų pasaulio šalių gėlių mėgėjų širdis. Selekcininkai išvedė augalus, kurių žiedai gali būti visų vaivorykštės spalvų. Ypatingas akcentas – centre dažniausiai esanti originalios formos ir atspalvio dėmė. Nuo seno tikima, kad našlaitės padeda įsimylėjus. Užtenka augalo sultimis suvilgyti miegančiojo akių vokus, ir šis prabudęs amžiams pamils išvystą žmogų. Anglijoje drovus jaunuolis gali prisipažinti, kad myli, mylimajai nusiųsdamas išdžiovintą žiedelį ir užrašydamas savo vardą. O štai prancūzai ir lenkai našlaites dovanoja išsiskirdami.

Yra iš ko rinktis

Našlaitės skirstomos į žiemines ankstyvąsias stambiažiedes (jos balandžio pabaigoje pradeda žydėti įvairiaspalviais 4,5–5,5 cm dydžio žiedais), stambiažiedes, kurių žiedų skersmuo – 6–8 cm, ir gausiažiedes, itin gausiai žydinčias nedideliais smulkiais žiedeliais anksti pavasarį. Našlaitės yra 10–25 cm aukščio daugiamečiai augalai. Pasėtos antroje vasaros pusėje, liepos–rugpjūčio mėnesiais, pražysta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje ir žiedais džiugina iki šalnų. Intensyviausiai žydi kitais metais po sėjos, balandžio ir gegužės mėnesį.

Nemėgsta šešėlio

Našlaitės sodinamos saulėtoje vietoje. Jei jos auga paūksmėje, mažėja žiedai, jų skaičius, ryškumas, ištįsta stiebai. Tiesa, tamsiuose gėlyno kampeliuose augančios našlaitės žydi ilgiau nei saulėtose vietose pasodintos jų giminaitės. Šios gėlės mėgsta neutralų, vidutinio sunkumo dirvožemį – drėgną priemolį. Vieta neturėtų būti užmirkusi ar pavasarį užtvindoma, nes, šaknims trūkstant oro, augalai gali žūti.

Svarbu nepraleisti termino

Paprastai šios gėlės dauginamos sėklomis. Norint, kad našlaitės žiedais džiugintų tais pačiais metais, vasario pabaigoje arba kovo pradžioje jos turi būti sėjamos uždarose patalpose. Kitais metais našlaitės žydės gausiau, jei sėklos į dirvą bus subertos birželio – rugpjūčio mėnesį. Sėjama eilėmis į gerai įdirbtą dirvą. Daigeliai prasikala po 6–14 dienų, uždengus daržo plėvele, sudygsta dar greičiau. Po 2–3 savaičių daigai pikuojami, rugsėjo mėnesį pasodinami į nuolatinę vietą (20–25 cm atstumu vienas nuo kito). Svarbu, kad iki rudens šalčių augalai išsivystytų, bet nepradėtų žydėti. Vasario–kovo mėnesiais pasėtos ir vasarą pasodintos našlaitės bus dekoratyvios nuo birželio iki rugpjūčio.

Našlaites galima dauginti ir ūgliais. Šis būdas tinka gegužę–birželį. Nuo krūmelių nupjaunami 2–3 mazgus turintys žali ūgliai. Sodinti reikia tamsesnėje vietoje, 0,5 cm gylyje. Ūglius reikia laistyti, purkšti. Po 3–4 savaičių išsivysto šaknys. Dauginant našlaites anksčiau, jos pražysta vasarą arba rudens pradžioje, ūglius sodinant vėliau – kitų metų pavasarį. Rudenį našlaites reikėtų pridengti eglišakėmis arba mulčiu, kuris nuimamas išėjus įšalui.

Būtina tręšti

Persodinti gėles nesudėtinga, jos puikiai prigyja, net jei tuo metu žydi, tačiau į naują vietą kelti patartina kartu su dideliu žemės grumstu. Našlaites reikia gausiai laistyti, purenti dirvą. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, tinkamiausios – su kaliu ir fosforu. Pirmą kartą tręšiama 20 dienų po persodinimo, apie 20 g į kvadratinį metrą. Vegetacijos laikotarpiu tręšiama dar keletą kartų. Našlaitės auginamos balkonuose, lauko vazonuose, iš jų formuojami spalvingi gėlyno rėmai. Augalai dekoratyviai atrodo plačiuose žemuose vazonuose. Anksti nužydėjusias našlaites vasarą galima pakeisti vienmečiais augalais – begonijomis ir kiliminėmis gėlėmis. Gražiai našlaitės atrodo pasodintos pintame krepšyje ir kyšančios pro jo šonus. Tokių krepšių galima nusipirkti arba pasidaryti patiems. Imamas vielinis krepšys su specialiu įdėklu iš kokoso plaušų, vilnos ar perdirbtos medienos ir pripildomas komposto bei dirvos mišinio. Galima įmaišyti ir vandenį sulaikančių granulių. Prieš sodinant augalus įdėkle padaroma 2–3 cm įpjova, o tada krepšys pripildomas žemės.