Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Molio ir šiaudų namais džiaugiasi pasistatę juos iki šių metų

Moliniai namai nėra naujiena, tačiau jie vis dar labai traukia kiekvieno mūsų akį. Jie pasižymi netradicinėmis formomis, o juose gyvenančios ar vasarojančios šeimos džiaugiasi jaukia aplinka. Jau ne vienus metus tokiuose būstuose gyvenantys ar vasarojantys sodiečiai sako, kad kaip ir bet kokiai kaimiškai sodybai, taip ir molinukams, reikia nemažai šeimininkų dėmesio. Tiesa, jei panorėsite sau statytis tokį būstą, jį įregistruoti gali būti keblu, nes gana dažnai molinukai neatitinka naujos statybos gyvenamiesiems būstams iškeltų reikalavimų.

Tarp norų ir galimybių

Šešerius metus moliniame name kartu su šeima praleidęs Taurius Gulbinas (Molėtų r.) jo nemainytų į jokį kitą šiuolaikišką būstą. Molinuką šeimos vyras pastatė savo rankomis, čia pasaulį išvydo keturios jo dukros, pakeliui – ir būsimas šeimos narys. Vyriškis sako, kad statybas pradėjo 2009 metais, o po trejų metų šeima čia įsikėlė gyventi. „Dar nebuvo baigtas antras aukštas. Tęsiau darbus ir dailinau tai, ko nespėjau padaryti. Kadangi gyvenu Molėtų krašte, jau vien iš to galima suprasti, kad statybinių medžiagų – molio – tikrai netrūko. Mano kieme jo buvo sočiai. Šiaudus pirkau iš netoliese gyvenančio ūkininko“, – namų statybos pradžią atsimena pašnekovas.

Renčiant būstą, sako Taurius, kaip ir daugeliui teko kruopščiai taupyti, kai kada rinktis ne tai, ką nori, o tai, ką gali sau leisti. Jis su žmona tikina norėję turėti namuose daug natūralios šviesos, todėl pirmame aukšte įstatė nemažai langų. Nors norėjo langų mediniais rėmais, teko rinktis plastikinius dėl mažesnės jų kainos. Dideli pietinės pusės langai, pasak Tauriaus, žiemą padeda gauti ir nemokamos šilumos, nes saulė patalpą maloniai prišildo.

Šildosi ir maistą ruošia 

Vyriškis sako, kad kai svečiai klausia, koks pas jį namuose šildymas, jis juos traukia per dantį juokaudamas, kad šildymas – centrinis. „Pas mane malkomis kūrenama krosnis pirmo aukšto vidury, dėl to šildymas ir centrinis, – šypsosi pašnekovas. – Krosnis turi šildomąją sienelę, todėl net ir žvarbiausiais žiemos mėnesiais tiek pirmame, tiek antrame aukšte laikosi aukšta temperatūra. Iš pradžių man sakė, kad šiluma nesilaikys. Dėl to buvau numatęs antrame aukšte statyti papildomą krosnelę. Tačiau temperatūrų skirtumas tarp aukštų tikrai nedidelis. Antrame aukšte būna vėsiau vienu laipsniu nei apačioje, tad antros krosnelės nestačiau, nes šilumos ir taip pakanka“, – turimu šildymu patenkintas Taurius ir priduria, kad ta pati krosnis šaluoju metų laiku tinka ir maistui ruošti.

Sienos šilumą išlaiko

Kaimuose dominuoja mediniai, mūriniai namai, ir jų šilumos išlaikymas šaltuoju metų laiku yra nevienodas. Tačiau kaip šilumą geba išlaikyti iš molio ir šiaudų suręstas būstas? T.Gulbinas sako, kad jo namų sienos pusmetrio pločio, viduryje esantys šiaudai sudaro oro tarpelius, o molio tinkas akumuliuoja šilumą. Paprasčiau sakant, molinių namų sienos įprastai būna storos, tad jų masė didelė ir taip konstrukcijos gali kaupti ir ilgiau išlaikyti šilumą. Netgi staigiai pasikeitus temperatūrai lauke ar namą gerai išvėdinus, patalpose vis tiek bus šilta, nes konstrukcijos bus įšilusios ir atiduos sukauptą energiją. Svarbu ir tai, kad statant molinius namus lengviau užtikrinti sandarumą. Taip yra todėl, kad sienose nėra daug sujungimų, konstrukcinių siūlių. Jeigu statybų eigoje nepadaroma grubių klaidų, tokie namai gali pasižymėti aukštu energiniu efektyvumu.

Taurius įsitikinęs, kad sienos šilumos neišleidžia, daugiausia šilumos išeina pro duris. „Galbūt medines duris įsigijau dar nevisai išdžiūvusias, nes medis vis vaikšto. Dėl to prarandame šilumos. Tačiau aš dėl to labai nesisieloju, nes turime natūralią rekuperaciją. Šiandieninius reikalavimus naujam būstui statyti, kai reikia atitikti itin griežtus reikalavimus, vertinu neigiamai. Namas pastatomas visiškai sandarus, o paskui šiai problemai spręsti dar reikia statyti rekuperatorių“, – šiuolaikiškiems namams keliamų reikalavimų nesupranta pašnekovas.

Vėjo ir lietaus žala

Kad ir kokį būstą turėtume, jam reikalingas nuolatinis dėmesys, todėl įdomu, kiek priežiūros reikalauja molinis namas, šeimai jau gerokai apšilus kojas jame? Taurius sako, kad daugiausia dėmesio prašosi lauko sienos. Molio tinku sienos teptos kelis kartus, tačiau jos nebuvo impregnuotos, todėl natūralu, kad veikiamos vėjo ir lietaus pradėjo eroduoti. Tad teko sukti galvą, kaip apsaugoti išorines sienas, kad joms nekenktų lietus. Taurius sako, kad jam buvo rekomenduota nano danga. Ja vyriškis padengė visas lauko sienas. „Bet vis tiek žemesnę sienų dalį reikia papildomai apsaugoti. Žadu apskardinti palanges, aplink langus uždėti tinklelį ir papildomai aptinkuoti, nes vietomis jau yra paplauta. Vietoje, kur labiausiai plaunasi, planuoju pastatyti stoginę malkoms“, – darbus prie namo į eilę rikiuoja vyriškis.

A.Milinkevičius: „Molinės konstrukcijos namas yra gana jautrus drėgmei iš išorės, todėl verta pagalvoti apie lauko terasų lipdymą prie sienų. Jos tarnautų kaip apsauga nuo lietaus.“

Kadangi namuose keturi vaikai, o netrukus pasaulį išvys ir penktoji atžala, Taurius ruošiasi statyti ir priestatą. Jis turėtų būti iš kanapių spalių.

Norėjo gyventi ekologiškai

Keturias vasaras sau ir savo šeimai molio namelį rentęs Andrius Milinkevičius (Vilkaviškio r.) sako, kad statyba iš molio yra didelė egzotika ir nepelnytai primirštas kultūrinis paveldas. Jis taip pat įsitikinęs, kad tai efektyvus kovos su klimato kaita ir užterštumu būdas, nes statybų metu nesusidaro kalnai šiukšlių, visos medžiagos imamos iš gamtos. Molinį namelį statyti paskatino ir jo formų pasirinkimo laisvė.

„Moliniai namai statyti nuo tada, kai žmonės išlipo iš medžių, – šypsodamasis pokalbį pradeda Andrius. – Lietuviai moliniuose namuose gyveno visais laikais, tik vėliau atsirado naujoviškos statybinės medžiagos. Vieni molinius namus statosi neturėdami jokios patirties, vedami noro sutaupyti, o kiti, jau prisilietę prie statybų, žino, kad molinio namo statybos technologija yra sudėtingesnė nei statant iš šiuolaikiškų medžiagų. Tačiau jie renkasi statyti būtent tokį būstą dėl ek

ologinių paskatų.“

Kas praleidžia šilumą?

Andriaus molinukas ėmė kilti dar 2013 metais. Jis pastatytas iš molio, šiaudų, smėlio ir vandens. Tiesa, 63 kv. metrų namelis nėra nuolat gyvenamas. Jame daugiausia vasarojama, leidžiami savaitgaliai ir šventės. Artėjant šaltajam metų laikotarpiui darosi įdomu, kaip tokio tipo būste šeimyna šildosi? Andrius sako, kad moliniame name tikėtis kitokio šildymo nei malkine krosnimi būtų naivu. Namelį visiškai apšildo krosnis su šildomąja sienele. Žvarbią žiemos dieną namas prišildomas malkomis, temperatūra laikosi apie 23 laipsnius šilumos, o nubudus ryte šiluma jau santūresnė – apie 16 laipsnių. Pašnekovas sako, kad dėl šilumos praradimo toli gražu kaltos ne iš molio drėbtos sienos. Jis tvirtina, kad daugiausia šilumos netenkama pro langus.

„Naudojau senos gamybos medinius langus. Manau, būtent pro juos netenkame nemažai šilumos. Žinojau, kad šį namą statau poilsiui, ne nuolatiniam gyvenimui, todėl naujų langų nestačiau. Tačiau jei apsispręstume čia keltis gyventi, vieni pirmųjų darbų, kuriuos padaryčiau – langų ir durų keitimas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Su graužikais susitvarko

Jis pabrėžia, kad turint nuosavą būstą, nesvarbu, karkasinį, rąstinį, mūrinį ar molinį, teks jį daugiau ar mažiau prižiūrėti. Būtent todėl nereikia tikėtis, kad pastačius molinuką apie jo priežiūrą galėsite pamiršti. A.Milinkevičius pabrėžia, kad molinės konstrukcijos namas yra gana jautrus drėgmei iš išorės, todėl verta pagalvoti apie lauko terasų lipdymą prie sienų. Jos tarnautų kaip apsauga nuo lietaus.

Kaip ir bet kokią kaimišką sodybą, taip ir į molinukus kiekvienais metais kėsinasi iš laukų, miškų šiltesnio guolio ieškantys graužikai. Andrius taip pat savo valdose sulaukia tokių svečių, tačiau, sako, būdų apsisaugoti yra ne vienas. Anot jo, geriausia, jei statant namas būtų apjuosiamas tankiu metaliniu sietu. Tokia metalinė sienelė graužikams būtų sunkiai įveikiama kliūtis.

„Žinojau, kad graužikai norės eiti į mano būstą, nes aplink jį pievos, dėl to iškart sugalvojau, kaip nuo jų apsisaugoti. Ką daro pelė, atėjusi prie namo? Pirmiausia ji bando arba prasigraužti ir įlįsti per pamatą, arba ropščiasi aukštyn, ieškodama landos. Dėl to prie namo sienos pastačiau avilį, jo viduje įdėjau masalą – riešutų sviesto. Savaime aišku, kad pelei patekti į seną, papuvusį avilį daug lengviau nei į namą, todėl ji susivilioja lengvu grobiu. Kad pasiektų riešutų sviestą, ji turi praeiti per siaurą, besisukantį ratą. Kadangi jis juda, ji įkrenta į apačioje įdėtą kibirą su vandeniu. Tokiu būdu man su graužikais net nereikia kovoti viduje“, – išradingu būdu užkirsti graužikams kelią į namus pasidalijo A.Milinkevičius.

Nauji molinukai – podukros vietoje

Nuo šių metų nauji namai (kuriems statybų leidimas išduotas po 2020 m.) turės atitikti aukščiausią A++ energinio naudingumo klasę. Tačiau net ir naujutėlaitis molinukas į tokią klasę, deja, bet pretenduoti negali. Pašnekovas apgailestauja, kad dėl naujų griežtų reikalavimų tokių ekologiškų namų statyba atsidūrė podukros vietoje. „Apie molinių namų statybą nuolatiniam gyvenimui pagal dabar galiojančius reikalavimus galime pamiršti. Jau pradėdami statyti molinuką darome nusikaltimą, nes įteisinti tokius pastatus sudėtinga. Visi puola ieškoti alternatyvių išeičių“, – bandymus apeiti šiandien galiojančias tvarkas pastebi A. Milinkevičius. Vieni tai daro registruodami pastatus kaip ūkinius, kiti dokumentuose nurodo, kad namo sienos užpildytos mineraline vata.

Statyti tik jei atitiks reikalavimus

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teigimu, teisės aktai nesiūlo naudoti vienokios ar kitokios rūšies statybines medžiagas ir produktus. Nedraudžia naudoti molį statinio statybai, tačiau visiems atskirai stovintiems gyvenamiesiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis nei 50 kv. metrų, taikomi A++ energinės klasės reikalavimai. Svarbu, jog visiems gyvenamiesiems pastatams, nesvarbu, iš kokių medžiagų ar produktų jie būtų statomi, privaloma parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Statyba be galiojančio SLD, kai jis privalomas, yra draudžiama.

Išsaugoti padėtų renovacija

Andriaus svarstymu, vienas iš kelių, norint išlaikyti būtent tokį statybos būdą, – senas medines sodybas renovuoti naudojant molio tinką. Tokiu būdu jos galėtų būti prikeltos naujam gyvenimui, o kartu būtų naudojamos natūralios gamtinės medžiagos. Be to, sodybos atrodytų itin unikaliai: namo vidus liktų su medžio apdaila, išorė – molinė.  

Rekomenduojami video