Šiemetis ankstyvas pavasaris budina ne tik gamtą, bet ir sodininkus. Darbų verpetas jau įsuko ir Buskų šeimą, savo medelyne auginančią 70 veislių sodinukus.

Mokosi trečia karta

Babtuose (Kauno r.) įkurtame 1 ha ploto Buskų medelyne darbo užtenka visai šeimai. Jo savininkei mokslų daktarei Loretai Buskienei, į amžinybę iškeliavus vyrui, talkina sūnūs Andrius ir Giedrius su antrosiomis pusėmis.

Moteris pasakojo, kad pati užaugo apsupta gamtos. Jos tėtis Bronius Švitra vadovavo sodininkystės ūkiui Jurbarko rajone. Tėvai turėjo vaismedžių ir uogakrūmių sodą, nemažą avietyną. Tad ir Loreta nedvejodama pasirinko agronomijos studijas. Jas baigus nusišypsojo laimė dirbti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Ten įgijo daug žinių apie aviečių auginimą, vaismedžių veisles ir jų ypatumus. O bendraudama su užsienio šalių sodininkais susidomėjo versline sodininkyste.

Gražiai žaliuojančios vienmetės obelaitės vasaros pradžioje. Buskų šeimos nuotr.

Plėtė kolekciją

Nuo 1998 m. L.Buskienė su vyru pamažu ėmė kurti nuosavą medelyną. Jame kasmet plėtė vaismedžių veislių kolekciją. Aistrą augalams Buskai perdavė sūnums ir įtraukė juos į sodo rūpesčius. Vaikai, valgydami obuolius, trešnes ar avietes, klausdavo, kokia tai veislė, ir ją įsimindavo.

Babtiškių medelyne kasmet išauginama iki 70 veislių įvairių sodinukų. Pirmenybė teikiama lietuviškoms veislėms, nes jos labiausiai prisitaikiusios prie mūsų šalies klimato sąlygų. Buskai nori, kad medelyne sau reikalingą augalą rastų kiekvienas sodininkas, didelės sodybos ir mažyčio sodelio šeimininkas.

Buskų medelyno kolektyvas parodoje"Ką pasėsi.." Buskų šeimos nuotr.

Pamėgo koloninius

Šiemetis pavasaris prasidėjo anksti, tad jau nuo kovo vidurio Buskų medelyne žmonės pradėjo dairytis vaismedžių ir uogakrūmių sodinukų. Šį sezoną, anot augintojos, sodų puoselėtojai labiausiai ieško kaulavaisių sodinukų, retesnių ir įdomesnių augalų. Tarp sodininkų mėgėjų labai populiarūs yra kolonų formų vaismedžiai – koloninės obelys, kriaušės, slyvos.

„Anksčiau koloninės obelys daugiau buvo sodinamos kaip dekoratyvūs augalai, puošiantys namo aplinką, arba kaip gyvatvorė. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo naujos obelų veislės, išauginančios labai gero skonio vaisius. Ypač mėgstamos Uldis, Zane, Baiba ir kitos veislės, sukurtos Latvijoje, Rusijoje, Kanadoje bei kitose šalyse“, – naujoves vardijo medelyno šeimininkė.

Jos teigimu, žmonės taip pat labai mėgsta kolonines slyvas. Populiariausia veislė – Kolonovidnaja, deranti nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio ar net ilgiau. Koloninius vaismedžius, anot LBuskienės, labai patogu auginti mažame sodo sklypelyje. Jų privalumai – visai arba beveik nereikia genėti, todėl vaismedį prižiūrėti labai lengva. Sodinant koloninius vaismedžius galima įveisti gražų mini sodelį.

Buskų sodinukai pas pirkėjus keliauja tiesiai iš medelyno. Buskų šeimos nuotr.

Sodina obelis ir kriaušes

Medelyno šeimininkė pasakojo, kad daugiausia žmonės perka obelų, jos – pagrindiniai sodo augalai. Paprastai sodininkai renkasi žiemines veisles. Labai populiari veislė – Šampion, dažniausiai vadinama „kriaušine“, taip pat Rubin, vertinama dėl puikaus vaisių skonio. Patrauklios žieminių obelų veislės Melrose, Gloster, Ligol, Florina ir kt.

Iš rudeninių obelų ypač mėgstama veislė Auksis, taip pat noriai perkamas Beržininkų ananasas, o mėgstantieji saldinius obuolius neatsispiria lietuviškai veislei Aldas. Populiariausios vasarinių obuolių veislės – Alyvinis, Konfetnoje, Avenarijus. Sodininkai mėgėjai mielai įsigyja vasarinių ir rudeninių kriaušių sodinukų. Populiariausios iš vasarinių veislių yra Vasarinė sviestinė, Alka, iš rudeninių – Kliapo mėgstamoji, Alvita, Konferencinė. Perkama žieminių kriaušių veislė Beloruskajapozdniaja.

A. Buska - jau trečios kartos žinomos sodininkų šeimos tradicijų tęsėjas. Buskų šeimos nuotr.

Puošnūs ir naudingi

Pavasarį žmonės sodina ir uogakrūmių, dažniausiai renkasi serbentus, avietes, agrastus. Juodųjų serbentų sodinama daugiausia. Labai mėgstami yra kamieniniai serbentai ir agrastai, nes jie kartu yra ir sklypo puošmena.

Aviečių mėgėjai domisi remontantinėmis veislėmis, derančiomis nuo liepos vidurio iki spalio mėnesio. Populiariausios yra Polka veislės avietės, išsiskiriančios saldžiomis ir tvirtomis uogomis bei geru derliumi. Iš vasarinių veislių perkamiausios Glenample avietės, ypač derlingos ir pasižyminčios labai stambiomis uogomis.

Ieško retesnių

„Kurdami ar atnaujindami sodą žmonės ieško retesnių ir įdomesnių augalų. Ypač populiarios įvairių veislių šilauogės. Vis daugiau perkama sausmedžių, vedančių pirmąsias vasaros uogas, kurios prisirpsta anksčiau nei braškės. Populiarėja spanguolės. Sodinama juodųjų ir baltųjų šilkmedžių, lazdynų, graikinių riešutmedžių, sedulų. Žmonės patys nori užsiauginti vitaminingų vaisių ir uogų vedančių medelių bei uogakrūmių“, – šių metų tendencijomis dalijosi Loreta.

L.Buskienė patarė prieš sodinant medelius pasidaryti sodo planą. Jame reikėtų pasižymėti, kur ir kokiais atstumais sodinsite atskirų genčių – obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių, abrikosų, persikų, taip pat įvairių uogakrūmių – sodinukus ar retesnius augalus. Sodininkas turėtų pasidomėti, kokią dirvą (sausesnę ar drėgnesnę, lengvesnę ar sunkesnę, rūgštesnę ar kalkingą, labiau ar mažiau humusingą) jie mėgsta, kokioje reljefo vietoje juos geriau sodinti. Labai svarbu atsakingai pasirinkti vaismedžių ir vaiskrūmių veisles – išsiaiškinti, ar jos bus ištvermingos žiemą, atsparios pagrindinėms ligoms, derlingos, ar augalas savidulkis, ar jam reikalinga kita veislė dulkininkė, kad gautume gausų derlių.

Geriau anksčiau

 Renkantis augalą, pirmenybę reikėtų skirti lietuviškoms veislėms, ypač atšiauresnio klimato rajonuose. „Nepatartume rinktis lepesnių, bijančių šalčių sodo augalų. Jeigu žmogus labai nori pasisodinti lepesnį augalą, reikėtų parinkti jam šiltą ir nuo vėjų apsaugotą vietą“, – patarė L.Buskienė.

Jos teigimu, dažniausiai pavasarį sodinant vaismedžius ir uogakrūmius daroma klaida – laukiama, kol labiau atšils orai. Medelyno savininkė patarė ilgai nedelsti, nes pašalui išėjus dirva greitai džiūsta ir jau galima sodinti vaismedžius bei uogakrūmius. Vėliau orai gali labai sparčiai atšilti, medelių pumpurai pradėti sprogti, todėl jiems būna sunkiau prigyti.

L. Buskienė tarp žydinčių obelų. Buskų šeimos nuotr.

Dažnos klaidos

Gana dažnai žmonės sodina medelius ir uogakrūmius į neparuoštą žemę, pvz., avietes ar kitus augalus įkurdina pievoje ar piktžolėtoje dirvoje. Ruošiantis įveisti sodą, reikėtų iš anksto tam skirtą plotą nupurkšti herbicidais ir sunaikinti piktžoles, tinkamai įdirbti žemę. Kita klaida – sodindami medelį kai kurie žmonės į duobę deda šviežio mėšlo. Jis vėliau nudegina šaknis ir augalas žūsta.

„Perpuvusį mėšlą patartina permaišyti duobėje su žeme, kad jis nesiliestų prie šaknų“, – patarė medelyno šeimininkė. Jos teigimu, dažnai žmonės negeni pasodintų vaismedžių, nepatrumpina jų viršūnės, o paskui stebisi, kad medis užaugo aukštas ir negražiai išsišakojęs. Parduodami sodinukus Buskai pataria, kaip juos nugenėti, primena, kad pasodintą medelį būtina palaistyti, vėliau patręšti, laiku nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų.

Augs, jei bus geros šaknys

Anot L.Buskienės, įsigyjant sodinuką pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į šaknis. Jos turi būti gausios, kuokštinės, su daug smulkių šaknelių. Aišku, žemaūgės ar kitos obels, augintos su vegetatyviniu poskiepiu, šaknys bus labiau kuokštinės negu aukštaūgės kriaušės su sėkliniu poskiepiu – pastarųjų šaknys yra stambios, skeletinės ir turi mažai smulkių šaknelių. Sodinukas turi būti gražaus vainiko, turėti kelias skeletines šakeles. Reikia atkreipti dėmesį, ar gyvi pumpurai, ar ant kamieno nėra žaizdeliųo. Vaismedžiai turi būti su augalo pasais, tai rodo, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai patikrino juos dėl karantininių ligų bei kenkėjų ir medeliai yra sveiki. Augalo pase parašytas ir veislės pavadinimas.