Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Mokslininkai vėl atsigręžė į juoduogį šeivamedį

Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paieškai, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku. Pastaruoju metu vykdomi juodųjų šeivamedžių vaisių biologiškai veikliųjų junginių įvairovės cheminių savybių tyrimai, taikant modernias biotechnologijas ir sukuriant naujus augalinius preparatus, maisto papildus, funkcinius ingredientus.

Natūralizavosi ir išplito Lietuvoje

Juoduogių šeivamedžių žiedai pripažinti kaip kokybiška, saugi ir efektyvi vaistinė augalinė žaliava, naudojama augalinių vaistinių preparatų gamybai. Tiesa, patiems eksperimentuoti su juoduogiais šeivamedžiais pavojinga: šio augalo lapuose, stiebuose, žievėje, sėklose ir nesubrendusiuose vaisiuose kaupiasi nuodingi cianidino glikozidai.

Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) priklauso putininių (Viburnaceae Raf.) šeimai, paplitęs Europoje, Kryme, Kaukaze. Tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų krūmų, dabar jau savaime plintantis miškuose, pamiškėse, pakrūmėse, dykvietėse, prie gyvenviečių, kaip natūralizavęsis svetimžemis augalas.

Augalai žydi gegužės–birželio mėnesiais, vaisiai sunoksta rugpjūtį–rugsėjį.

Naudojami žiedai ir vaisiai

Pagal Europos farmakopėją, vaistinei augalinei žaliavai ruošiami juoduogių šeivamedžių žiedai (Sambuci nigrae flos) augalų žydėjimo laikotarpiu. Žiedai džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Iš 10 kg šviežių žiedynų gaunama 2,3–2,5 kg orasausės žaliavos. Tinkamai paruošti žiedynai yra geltonai baltos spalvos, silpno specifinio kvapo, salstelėjusio skonio, gleivingi. Žaliava pakuojama į popierinius maišus, laikoma gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti iki 3 metų.

Juoduogių šeivamedžių vaisiai (Sambuci nigrae fructus) skinami pilnos brandos laikotarpiu (rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo viduryje). Jie iš pradžių apvytinami ir baigiami džiovinti 70–80 ºC temperatūroje. Iš 10 kg šviežių vaisių gaunama 1,5–1,9 kg orasausės žaliavos. Išdžiūvę vaisiai yra raukšlėti, su penkiadantės taurelės liekana ir 2–4 sėklomis, tamsiai raudonu minkštimu, specifinio silpno aromato, saldžiarūgščiai, lipnūs. Žaliava pakuojama į maišus, laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kasmet patikrinant jos kokybę.

Biologiškai veikliosios medžiagos

Juodųjų šeivamedžių žieduose kaupiasi flavonoidai (3,0 proc.): hiperozidas, izokvercitrinas, rutinas, kemferolis, nikotiflorinas, kvercetinas, astragalinas; glikozidas sambunigrinas (iki 0,1 proc.); fenolinės rūgštys: chlorogeno (iki 3,0 proc.), kavos ir ferulo; eterinis aliejus (0,03–0,30 proc.); steroliai (iki 0,11 proc.): β-sitosterolis, stigmatosterolis, kampesterolis ir cholesterolis; organinės rūgštys (acto, valerijonų, obuolių); triterpenai (iki 1,0 proc.): α ir β amirinai, oleonolinės ir ursolinės rūgštys ir β-hidroksiursolinė rūgštis; 66,0 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių (linolo, linoleno, palmitino); alkanai (iki 7 proc.): C19, C21, C23, C25; 16 aminorūgščių; 80 mg askorbo rūgšties; 8,0–9,0 proc. mineralinių medžiagų (ypač didelis kiekis kalio); taninai, gleivės, baltymai, pektinai, cukrūs. Identifikuota daugelis kitų biologiškai veikliųjų junginių: eterių, esterių, ketonų, aldehidų, alkoholių. Žievėje – glikozidas sambucinas.

Pastaruoju metu vykdomi plačios apimties šeivamedžių vaisių cheminių savybių tyrinėjimai, parenkamos metodikos ir nustatyti optimalūs ekstrahavimo parametrai. Juodųjų šeivamedžių vaisiai (uogos) yra biologiškai veikliųjų junginių ir maisto papildų šaltinis.

Naudojimas ir indikacijos

·         Lietuvoje juoduogis šeivamedis pradėtas auginti ir naudoti gydymo tikslais apie XVI–XVII a.

·         Dabar juoduogių šeivamedžių žiedų preparatai oficialioje medicinoje naudojami ankstyvųjų peršalimo simptomų lengvinimui, prakaitavimo skatinimui, karščiavimo mažinimui ir toksinų šalinimui iš organizmo. Dėl šių savybių šeivamedžių preparatai tinka peršalimo ligoms ir gripui gydyti.

·         Nustatytas šeivamedžių žiedų preparatų šlapimo skyrimąsi skatinantis, priešvirusinis poveikis: slopina Herpes simplex, A ir B tipų gripą sukeliančių virusų dauginimąsi. Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad šeivamedžių preparatai veiksmingai slopina įvairių padermių gripo virusų veiklą: preparatus pradėjus vartoti infekcijos pradžioje, nuo šios ligos greičiau pasveikstama.

·         Šeivamedžių vaisių preparatai veikia kaip švelnūs laisvinamieji.

·         Šeivamedžių žiedų nuoviras naudojamas skalavimams, gydant burnos gleivinės, dantenų ir gerklės uždegimus, peršalimo ligoms, podagrai gydyti; karšti kompresai – sąnarių uždegimų atvejais.

·         Juoduogių šeivamedžių žiedų ekstraktai naudojami kosmetikos praktikoje, be to, jų žiedai ir vaisiai plačiai taikomi maisto pramonėje kaip natūralūs dažikliai vynams, sultims, uogienėms gaminti.

·         Pastaruoju metu tiriamos šeivamedžių šaknų preparatų panaudojimo utėlių naikinimui galimybės.

·         Šeivamedžių žiedynai yra prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinių sudedamoji dalis.

·         Tradicinėje įvairių šalių medicinoje šeivamedžių susmulkinti lapai, apvirti meduje, vartojami sergant inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais bei užkietėjus viduriams. Piene apvirti šeivamedžių lapai dedami ant nudegimų, furunkulų.

·         Džiovintų šeivamedžių vaisių nuoviras geriamas sergant geltlige, jis skatina tulžies ir šlapimo, prakaito išsiskyrimą.

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė

VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

Rekomenduojami video