Praėjusių metų rudenį UAB „Kietaviškių gausa“ pradėjo šiltnamių modernizacijos procesą ir šiuo metu jau baigė pirmąjį jos etapą – naujai pastatytame šiltnamyje skinamas pirmasis agurkų derlius.

Be sezono

Naujajame moderniame 5 ha užimančiame šiltnamyje derlių galima auginti ištisus metus. Dabar jame auginami liepos viduryje pasodinti trumpavaisiai agurkai, vėliau juos pakeis pomidorai. Šiais metais bus nugriauti 2 hektarai senų šiltnamių ir jų vietoje bei šalia esančiame tuščiame plote bus pastatyti dar du nauji blokai, kurių bendras plotas bus apie 5 ha.

Stiklo rūmai siekia net 8 m aukštį (senieji – 3 m aukščio). Įdiegus šiuolaikines technologijas, galima stebėti visas šiltnamio zonas ir reguliuoti apšvietimo intensyvumą, drėgmę, temperatūrą, fiksuoti netgi augalo poreikius – gal jam reikia daugiau drėgmės ar, atvirkščiai, jos per daug. Visa informacija suplaukia į pagrindinį kompiuterį, kuris prireikus atidaro orlaides arba duoda signalą, kad augalus reikia šildyti arba laistyti. Specialios lempos sudarys sąlygas daržovėms derėti ir žiemą, todėl įmonė galės pasiūlyti vartotojui daugiau šviežių, kokybiškų daržovių, išplėsti jų asortimentą ir pailginti pasiūlos laikotarpį. „Pirmą kartą galėsime gyventojus aprūpinti agurkais ir pomidorais ištisus metus, to Lietuvos istorijoje dar nebuvo“, – džiaugėsi „Kietaviškių gausos“ valdybos pirmininkas Donatas Montvila.

Daržovių auginimo technologijose pritaikyta ultravioletinių filtrų dezinfekcijos programa leidžia 30 proc. sumažinti trąšų poreikį.

Akivaizdūs pranašumai

M. Pupienis: „ Naujuose šiltnamiuose užaugo gausesnis derlius nei pernai“. Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak įmonės direktoriaus Mindaugo Pupienio, darbuotojai liepos 20–21 d. naujajame šiltnamyje pasodino agurkų daigus, o po dviejų savaičių jau skynė pirmąjį derlių. „Galiu pasidžiaugti, kad užaugo gausesnis derlius nei senuose šiltnamiuose, – tvirtino jis. – Tai suprantama, nes naujojo šiltnamio konstrukcinės ir eksploatacinės savybės yra daug geresnės, sukuria augalams tinkamą mikroklimatą. Dėl platesnių konstrukcijų tarpatramių ir didesnių stiklų į šiltnamį patenka daugiau šviesos. Baltas grindų patiesalas atspindi šviesą apatiniams lapams, kuriems mažiau tenka jos iš viršaus. Tai paspartina fotosintezės procesus ir derlius būna gausesnis.“

Energetiniai ekranai, ištempti šiltnamio viršuje, padeda taupyti energiją. Orui vėstant, jie atiduoda sukauptą šilumą ir padeda palaikyti reikiamą temperatūrą. Senuosiuose šiltnamiuose, siekiant palaikyti augalams reikalingą 14 laipsnių temperatūrą, orui atvėsus iki 11 laipsnių, įsijungia automatinė šildymo sistema, o naujajame bloke energetiniai ekranai palaiko reikiamą temperatūrą gana ilgai ir nereikia šildyti.

„Nesitikėjome, kad taip greitai sulauksime pirmųjų agurkų. Tuo pačiu metu daigus sodinome ir į senuosius šiltnamius, ir į naujuosius, pastaruosiuose augalai pradėjo žydėti ir derėti visa savaite anksčiau“, – pasakojo direktorius.

Dar vienas akivaizdus privalumas – išvalius surenkamą drenažinį vandenį, jį galima panaudoti dar kartą. Naujajame šiltnamyje sudarytos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą, saugančios darbuotojų sveikatą. Jos pritaikytos ir augalams, ir žmonėms, kurie juos prižiūri. „Kol kas stebime ir bandome iki galo suvokti visas naujojo šiltnamio galimybes, kiekvieną dieną atrandame vis kažką naujo“, – pasakojo M.Pupienis.

Didžiausias Baltijos šalyse

„Kietaviškių gausa“ prieš metus pradėjo didžiausią Baltijos šalyse modernizacijos projektą, kurio vertė – 14,5 mln. eurų. 10 mln. eurų skirta iš 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos lėšų.

Baigus rekonstrukcijos projektą, įmonėje iškils dešimt naujų modernių šiltnamių, taip pat ji naudosis ir jau turimais šiltnamiais. Šiuo metu produkcija auginama 12 ha plote, po rekonstrukcijos šiltnamiai užims 20 ha. Anot M.Pupienio, padaugės ir darbuotojų, planuojama, kad jų dirbs 250. „Modernizuoti šiltnamiai turės teigiamos įtakos ir aplinkosaugai, nes naudos daug mažiau šilumos energijos. Vienam hektarui prižiūrėti reikia 8–10 žmonių, jei daržininkės labai patyrusios ir darbščios – 6–7“, – sakė jis.

Planuose ekologija

Tikimasi, kad, įgyvendinus projektą, Kietaviškėse kasmet užderės iki 7,5 tūkst. agurkų ir pomidorų, o salotų bus užauginama iki 1,5 mln. vienetų.

Kietaviškių šiltnamiuose planuojama auginti ekologišką produkciją. Jau dabar daržovės pagal naujas technologijas auginamos kokoso plaušų dembliuose. Taigi tai – pirmas rimtas žingsnis ekologiškos produkcijos link. Kokosų pluošte esantys Trichoderma genties grybai neleidžia vystytis ligoms, todėl reikia mažiau naudoti cheminių priemonių nuo grybelinių ligų. Nuo augalų lapus puolančių voratinklinių erkučių ar minamusių taikomos biologinės saugos priemonės. Būgštaujantiems, kad daržovės purškiamos chemikalais, tai – puiki žinia. Taip pat į bendrą veiklą pasitelkiamos ir kamanės, kurios Kietaviškėse dūzgia jau antrą dešimtmetį. Jos puikiai apdulkina žiedus, todėl derlius būna daug gausesnis.

„Natūralumas ir sveikumas – šios sąlygos sudaro vienintelę nišą konkuruoti, – sakė „Kietaviškių gausos“ direktorius M.Pupienis. – Gyventojams siūlome natūralią ir šviežią produkciją, kuria jie gali mėgautis jau tą pačią dieną.“