Nuo seno mūsų protėviai, planuodami pavasario sėjos darbus, žvalgėsi į mėnulį, kruopščiai planavo, kada paranku sėti sėklas, persodinti daigelius, ravėti ar imti derlių. Ir šiandieną, matydami klimato kaitos grimasas, daržininkai mėnulio kalendoriaus neišsižada. Tiesa, juo vadovaujasi daugiausia mėgėjai.

Darbai per pilnatį ir jaunatį skiriasi

Mėnulio sėjos kalendorius – vieniems daržininkams jis rimtas patarėjas, kiti į tai rimtai nežiūri. Tačiau besižvalgant tiek užsienio, tiek vietos spaudoje, mokslininkai agronomai sutinka, kad vadovaudamiesi mėnulio fazėmis galime sulaukti dosnesnio derliaus. Tiesa, kiek derlius gali būti gausesnis, neįvardijama, nes tai priklauso nuo dirvos, oro sąlygų ir kitų išorinių veiksnių.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkė dr. Danguolė Juškevičienė sako, kad mėnulį dažniau stebi ir į jį atsižvelgia augintojai mėgėjai. Pasak jos, prekiniai daržovių ūkiai neturi privilegijos laukti atitinkamos mėnulio fazės, kad galėtų pradėti sėją, ir tik pasitaikius šiltiems orams jų technika su sėklomis išrieda į laukus. Tuo metu daržininkai mėgėjai linkę daugiau eksperimentuoti.

Populiariojoje literatūroje teigiama, kad per jaunatį jo energija akumuliuojasi ir koncentruojasi itin tvirtose augalo vietose. Per jaunatį energija kaupiasi šaknyse ir ties stiebo pagrindu. Šiuo laikotarpiu sėklų energija labai menka ir jos nepakanka augimui, jaunų ūglių augimas sulėtėja, todėl per jaunatį nereikėtų nei sėti, nei sodinti. Šios dienos tinkamiausios augalų priežiūrai: kaupimui, ravėjimui.

Per pilnatį atvirkščiai – viskas atgyja, energija ima plūsti iš šaknų į viršutines augalo dalis, pripildydama ūglius ir vaisius. Tai palankus metas sėti ir persodinti augalus, nes energija yra lapuose ir viršutinėje augalo dalyje, o ne šaknyse.

Taigi, tarp jaunaties ir pilnaties sodinamos daržovės, kurių stiebai turi augti aukštyn, o tarp pilnaties ir jaunaties – augančios pažeme ir šakniavaisiai: bulvės, ropės, svogūnai, morkos, burokėliai, griežčiai, ridikėliai, juodosios ropės, šparagai.

„Tačiau reikia nepamiršti, kad klimatas keičiasi. Šiemet turime šaltą pavasarį, todėl daržininkai mėgėjai prisitaiko prie oro sąlygų. Dažniau sėjama, kai yra laiko ir tai leidžia daryti lauko sąlygos“, – sako patyrusi agronomė.

Nepamiršti ir gamtos ženklų

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentas Vytautas Bareika įsitikinęs, kad mėnulio kalendoriai sudaromi ne be priežasties, esą jais vadovaujantis galima sulaukti dosnesnio ir sveikesnio derliaus. „Mėnulis turi be galo didelę įtaką žmogaus kraujotakai, savijautai. Seniau žmonės net kiaulės nepjaudavo, agurkų ar kopūstų neraugdavo, jei būdavo netinkama mėnulio fazė. Nereikia atitrūkti nuo gamtos, mes turime eiti kartu su ja“, – pabrėžia pašnekovas. Pasak jo, mėnulio kalendorius turėtų būti kiekvieno daržininko palydovas planuojant sėjos ar sodinimo darbus.

D.Juškevičienė pataria nepamiršti ir kito svarbaus įrankio, kuriuo vadovavosi mūsų senoliai – fenologinis kalendorius. Fenologija – mokslas, tiriantis kasmet pasikartojančius gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, jų priklausomybę nuo klimato ir kitų sąlygų. D.Juškevičienė sako, kad būtent fenologija parodo, kada dirva būna pakankamai įšilusi ir jau galima pradėti sėjos darbus. Štai pražydus šalpusniui, pradžiūvus dirvai, galima sėti ankstyvąsias daržoves: morkas, krapus, svogūnus (iš sėklų), špinatus, lapines salotas, pipirnes, ridikėlius. Šaltoje dirvoje sėklos dygsta ilgiau. Žirnių, pupelių daigai šalnų nebijo, bet jų sėklos šaltoje dirvoje gali supūti nesudygusios. Pražydus alyvoms jau tapo įprasta pradėti sėti agurkus, aguročius, cukinijas, patisonus. Pasirodžius vyšnių žiedams apsaugotoje vietoje galima sėti burokėlius, morkas, ridikėlius, salotas, špinatus, pupeles.