„Norėčiau užsiauginti moliūgų. Dabar tinkamas metas juos pasėti. Patarkite, kokias veisles rinktis? Kaip juos auginti?“ – klausia Gintautas.

Atsako UAB „Sėkluva“ direktoriaus pavaduotoja, biologė Rasa Davidavičienė.

Moliūgai – šilumamėgės daržovės, kilusios iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, todėl gerai auga pasėtos arba pasodintos daigais trąšiose, šiltose, gerai apšviestose daržo vietose. Optimali temperatūra – 25 oC šilumos. Esant 13–14 oC šilumos, daigai nustoja augti.

Moliūgus galima sodinti į bet kokią dirvą. Priešsėliai gali būti baklažanai, burokėliai, morkos, ankštiniai, pomidorai, bulvės, kopūstai, svogūnai. Iš rudens rekomenduojama įterpti organinių ir mineralinių trąšų. Jei žemė rūgšti, reikėtų ir kalkių ar dolomitmilčių. Moliūgams vietą galima paruošti ir pavasarį prieš sėją ar daigų sodinimą. Tada į dirvą įterpiame komposto ar mėšlo (tinka ir šviežias), pelenų ir superfosfato. Moliūgus tinka sodinti ant komposto krūvų. Augalai, puikiai augdami, jas pridengia, nes kompostas greitai sušyla nuo saulės ir viduje vykstančių irimo procesų, jis turtingas maisto medžiagų. Lengvose dirvose moliūgus reikėtų sodinti be lysvių. Taip lengviau palaikyti drėgmę. Drėgnose vietose lysvės būtinos, nes jos greičiau sušyla ir pradžiūva.

Moliūgai sėjami alyvoms sužydėjus, kai dirva sušyla iki 12–14 oC šilumos. Sėklos beriamos į 30 cm skersmens duobutėse po 3–4 maždaug 5–6 cm gylyje skirtingose įdubimo vietose. Tarpai tarp eilių turi būti ne mažesni kaip 2 m, o tarp augalų – apie 1 m. Kad greičiau sušiltų dirva ir sudygtų sėklos, lysvę verta uždengti daržo plėvele. Kai pasirodys daigai, įdubime reikia palikti ne daugiau kaip 2 augalus, o kitus nugnybti, kad nebūtų pažeistos kitų daigų šaknų sistemos.

Pagal ankstyvumą moliūgai gali būti ankstyvi, vidutiniškai ankstyvi, vėlyvi. Tačiau jų derėjimas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Jei temperatūra tinkama, pakanka drėgmės, derliaus sulauksime anksčiau. Norint paankstinti derlių, moliūgus reikia sodinti daigais. Vaisiai užauga per 90–120 dienų nuo sudygimo. Viskas priklauso nuo veislės ir tų metų klimato sąlygų.

Kokias moliūgų veisles rinktis

Daigais į pakeltas lysves sodinami muskusiniai (kvapieji) moliūgai, nes jų vegetacija šiek tiek ilgesnė ir jie labiau mėgsta šilumą. Lietuvoje populiariausios veislės ‘Muscade de Provence’ ir ‘Waltham Butternut’. Abi derėti pradeda maždaug po 100–110 dienų nuo sudygimo. Vienas ‘Waltham Butternut’ augalas subrandina 2–3 kriaušės formos vaisius, sveriančius po 1–2 kg. Minkštimas aromatingas, turi riešutų prieskonį. ‘Muscade de Provence’ vaisiai plokščiai apvalūs, briaunoti, užauga 2,5–8 kg svorio. Minkštimas storas, oranžinis, aromatingas ir skanus. Odelė žalia, visiškai sunokusių vaisių – oranžinė. Vaisiai tinkami laikyti per žiemą. Tarpai tarp eilių ir daigų turi būti ne mažesni kaip 1 m. Kad vaisiai pasiektų veislei būdingą dydį ir spėtų sunokti, ant augalo reikia palikti 2 užuomazgas, kitas išskinti kas 40–50 cm.

Stambiausius vaisius užaugina didieji moliūgai ‘Atlantic Giant’. Jų svoris gali būti rekordinis. Mažesnius, 8–50 kg sveriančius, vaisius užaugina veislė ‘Big Max’. Didžiuliai šių veislių vaisiai išsilaiko keletą mėnesių, jie tinkami šaldyti. Viena iš vertingiausių veislių yra ‘Rouge vif d’Etampes’. Derėti pradeda nuo sėjos praėjus 100–110 dienų. Vaisiai vidutinio dydžio, 4–8 kg svorio, bet gali užaugti ir iki 20 kg, ryškiai oranžinės spalvos, plokščiai apvalūs, briaunoti. Minkštimas tamsiai oranžinis, labai gero skonio. Tinka vartoti švieži, juos galima laikyti per žiemą. Nedidelius vaisius, kurių svoris 1–1,5 kg, subrandina ‘Amazonka’. Jų odelė ir minkštimas tamsiai oranžinės spalvos, jie turtingi karoteno ir sausųjų medžiagų. Geriausiai per žiemą išsilaiko hibridinės veislės ‘Justynka’ vaisiai. Jie plokščiai apvalūs, 2,5–3,5 kg svorio, oranžine ar rausvai oranžine odele. Minkštimas ryškiai oranžinės spalvos, iki 5 cm storio, turtingas sausųjų medžiagų ir karoteno.

Moliūgai auginami ne vien dėl gardaus minkštimo. Yra veislių, kurios auginamos dėl sėklų. Jos būna be lukšto arba padengtos plona plėvele. Iš jų spaudžiamas aliejus, gardinama duona ir kiti kepiniai, ruošiamos salotos. Viena iš tokių veislių yra ‘Miranda’. Šios veislės vadinamos aliejinėmis, bet pagal sandarą tai yra aguročiai, kurie priklauso moliūgų genčiai. Jei ant pakelio bus užrašas „agurotis“, o nuotraukoje pamatysite aliejinį moliūgą belukštėmis sėklomis, nenustebkite, nes toks yra botaninis pavadinimas. Šių veislių minkštimas neskanus, bet vertingas, tinkamas gaminti maistui.

Kaip prižiūrėti moliūgus

Moliūgus auginti nesudėtinga. Pagrindiniai jų priežiūros darbai – laistymas, purenimas ir ravėjimas. Moliūgus laistyti reikia tada, kai užuomazgos pasiekia kumščio dydį. Iki tol lieti nepatariama, nebent bus ypač sausa. Kai vaisiai užauga, jų laistyti irgi negalima. Tada juose susikaupia daugiau cukraus. Papildomai tręšti pakanka du kartus ir labai saikingai. Pirmą kartą kompleksinėmis trąšomis tręšiama prieš žydėjimą, antrą – žydėjimo metu kompleksinėmis trąšomis su kaliu ir fosforu be azoto arba labai mažu jo kiekiu. Geriausiai dera pagrindinė moliūgų virkštis, todėl šalutines galima ir pašalinti, nes ant jų užsimezgę vaisiai nespėja subręsti.