Balinimas apsaugo kamienus nuo pažeidimų šaltuoju metų laiku, kai medžiai neturi lapų ir negali apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių. Balinimas apsaugo nuo žiemospirgių, sunaikina infekcijas ir kenkėjus, esančius žievės paviršiuje. Tai nėra sudėtingas darbas, bet reikia žinoti keletą taisyklių ir jų laikytis. Jeigu rudenį nenubalinome obelų, būtinai tai padarykime žiemą, kai tik leidžia oro temperatūra.

Jei kiekvienais metais atliksime šį darbą, greitai pamatysime jo rezultatus: medžiai bus patikimai apsaugoti nuo kenkėjų, ligų ir neigiamo aplinkos poveikio. Tai ne tik apsaugos augalus, bet ir teigiamai paveiks derlių – medžiai stabiliai derės ir ves kokybiškus vaisius.Kad vaismedžiai būtų tinkamai apsaugoti, balinama iki 1,5–2 m aukščio ir atkasant žemę aplink kamieną iki 4 cm gylio. Balinimo mišiniui apdžiūvus, kamienus vėl užžeriame.

Paruošimas susideda iš kelių etapų. Pirmas etapas: kamieno ir skeletinių šakų nuvalymas. Šios procedūros metu nuvalomos kerpės, samanos, ataugos ir atsilupusi žievė. Šiai procedūrai užtenka medinės mentelės. Nuoskutas reikia surinkti ir sudeginti, kad neplistų infekcijos, kenkėjai. Todėl prieš darbą rekomenduojama patiesti audinį ar plėvelę, ant kurios jos kristų. Antras etapas: žaizdų sutvarkymas.Likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki numatyto balinimo žaizdos dezinfekuojamos vario sulfato ir bordo mišinio tirpalu arba karštu pelenų ir muilo tirpalu. Trečias etapas: žaizdų užtepimas.Jau dezinfekuotos žaizdos užtepamos moliu ar specialiomis pastomis. Taip paruoštą medį jau galima balinti. Balinimui dažniausiai naudojami mišiniai su kalkėmis, tačiau tam pačiam tikslui galima naudoti ir dažus.

Dažniausios balinimo klaidos

• Pernelyg tirštas arba pernelyg skystas balinimo mišinys. Jei jis per skystas, užteptas sluoksnis nutekės nuo kamieno, jei per tirštas – greitai suskilinės ir nutrupės. Balinimo mišinio tirštumą galima reguliuoti įdedant daugiau kalkių (jei mišinys per skystas) arba įpilant vandens (jei per tirštas). Mišinysturi būti grietinės konsistencijos.
• Oro sąlygų nepaisymas. Balinti reikia sausą, ramią dieną, nes esant rūkui ar lyjant kalkės nespės nudžiūti, jas nuplaus lietus.
• Mišinio receptūros nesilaikymas. Jeigu į ruošiamą mišinį pridėsime per daug kalkių, jos gali nudeginti medžio žievę. Be to, jauniems medžiams, kurių žievė lygi ir švelni, kalkių koncentraciją reikia sumažinti 2–2,5 karto.
• Balinimo laiko nepaisymas. Atminkime, kad pavasarinis balinimas turi būti atliktas iki pumpurų brinkimo, o rudeninis – iki pastovių šalčių. Kitu atveju ši procedūra atliks tik dekoratyvinę, o ne apsauginę funkciją.
• Balinimo mišinių su vario arba geležies sulfatu (mėlynuoju arba žaliuoju akmenėliu) naudojimas. Šios medžiagos turi savybę kauptis kamiene. Didelė jų koncentracija gali tapti medžio apsinuodijimo priežastimi, kas neigiamai paveiks jo augimą ir vystymąsi. Todėl vario ar geležies sulfatą periodiškai reikia pakeisti pelenų ir muilo tirpalu. Tai apsaugos medį nuo intoksikacijų.

VL