Vasara daugelyje mūsų rajonų buvo pakankamai drėgna, bet rugsėjis atsinešė sausus ir vėsius orus. Sodininkus nustebino, kad kai kur kiemuose gražiai žaliavusios pušelės prieš mėnesį ėmė ruduoti. Dalis spyglių tiek ant jaunų, tiek ant senesnių pušų pagelto, dalis jų išbyrėjo. Be to, sodininkai susirūpinę ir dėl klevų. Itin puošnūs jų lapai šiemet nusidažė juodomis dėmėmis ir pradėjo kristi šiek tiek anksčiau nei įprastai.

Kodėl nugelto pušys?

Zarasų rajone sodyboje gyventi Lina Jasiūdienė pasakoja, kad prieš dvidešimt metų pati su sūnumi pušeles sodino. Per visą šį laiką jos augo puikiai, žaliavo ir jau kieme susidarė mažas pušynėlis. „Čia pasistatėme suoliukus, juk taip gera po jomis prisėsti ar ištiesti kojas. O rugsėjį išsigandau pamačiusi, kad net mūsų vyresnėlės nugelto. Nesupratau, kas nutiko. Esu skaičiuosi, kad Ignalinos krašte plinta pušinis pjūklelis, kuris graužia pušų spyglius. Tiesiog nerimauju, kad sodyboje nebūtų prisiveisusių nepageidaujamų parazitų“, – susirūpinusi kalbėjo į VL besikreipusi skaitytoja.

Linos nerimą sutiko išsklaidyti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai Marius Aleinikovas. Jo teigimu, paprastai pušų spygliai išgyvena ketverius metus, bet šiemet pasitaikė ir daugiau tokių atvejų, kai pušų spygliai pradėjo ruduoti anksčiau, antrais metais. „Manome, kad tai galėtų būti sausros padariniai. Padėti galima tik laistant medelius sausros periodu, tačiau dabar jau nelabai ką pakeisi“, – sakė M.Aleinikovas ir patikino, kad dėl šių nudžiūvusių spyglių nėra ko baimintis. Tiesa, toje pačioje vietoje jie neataugs, bet pavasarį išleis ūglius su naujais spygliais.

Kadangi L.Jasiūdienė tikino, kad jos sodyboje vyrauja smėlžemis, žemė skurdi, sklype iki šiol gerai augo tik spygliuočiai ir kiti nelabai reiklūs sodinukai. Ji sako, kad vasaros pabaigoje ar rugsėjį pušeles teko lieti tik tada, kai jos dar buvo jaunos, o iki šių metų tokios būtinybės niekada nebuvo. Pasirodo, kad sausi dirvožemiai palankesni dvispyglėms pušims, ypač kilusioms iš kalnų zonų. Tuo tarpu kai kurios penkiaspyglės pušys geriau auga normalaus drėgnumo dirvose.

Į klevus įsisuko liga

Šiemet nemažai sodininkų diskusijų ir dėl kitų medžių – klevų. Kodėl gelstančius klevų lapus šį rudenį nusėjo juodos dėmės? Valstybinė miškų tarnyba aiškina, kad tai – klevo lapų dėmėtligė (kitaip – klevinis žvynokas). Ji išryškėja antroje vasaros pusėje, kai ant klevų lapų pasirodo juodos, iškilios, blizgančios, iki 2 cm skersmens dėmės, kartais su gelsvu apvadu. Šios dėmės – tai grybo stromos, sudarytos iš labai tankiai į kompaktišką masę suaugusių grybienos hifų. Dėmės atsiranda pradinėje užsikrėtimo stadijoje, ligos pažeistuose lapuose stipriai suintensyvėjus fotosintezei.

Dažniausiai liga pastebima liepos–rugsėjo mėnesiais, tačiau labiau išryškėja rudenį, kai klevų lapai pradeda gelsti. Liga gali pažeisti įvairaus amžiaus medžius.

Liga plačiai paplitusi klevynuose, parkuose, alėjose ir kituose miestų želdiniuose. Šiemet pastebėta ir privačiose sodybose, kur nėra didelės klevų koncentracijos. Juodulių sukeltos dėmės ant klevų lapų kiekvienais metais apima apie 50 proc. jų paviršiaus. Šis grybas augalui didesnės žalos nedaro, tačiau labai dėmėti lapai gerokai mažiau asimiliuoja deguonies, todėl anksčiau nukrinta, dėl to gali sumažėti medelių prieaugiai.

Jaunus medelius nuo infekcijos galima apsaugoti juos apipurškiant bordo skysčiu ar kitais fungicidais. Labai veiksminga ligos naikinimo priemonė – lapų rinkimas ir naikinimas. Ypač naudinga sugrėbtus lapus kompostuoti, nes komposte suyra infekcijos pradai.

Tokie juoduliai gali būti pastebėti ir ant gluosnių lapų. Antroje vasaros pusėje pasirodo juodos, iškilios, blizgančios dėmės. Jos ypač ryškios ant klevų lapų, būna iki 1 cm skersmens, o gluosnių mažesnės.

Kas užpuolė jaunus ąžuolus?

Su sunkumais šią vasarą susidūrė ir ąžuoliukai, kurie nukentėjo nuo ąžuolų lapų miltligės (Microsphaera alphitoides). Ji dažniau išplinta karštomis ir sausomis vasaromis. Pradžioje jis būna lygus, vėliau įgauna aksomo tekstūrą, keičia spalvą. Tokie pažeisti lapai ima anksčiau gelsti, kristi, dažnai deformuojasi. Ypač smarkiai nukenčia 1–3 metų amžiaus ąžuolo daigai. Ūglių bei lapų paviršiuje išaugus labai sodriai, baltai miltingai grybienai, ūgliai nespėja sumedėti ir žiemą nušąla.

Liga pažeidžia lapus – saulės energijos asimiliacijos ir maisto medžiagų sintezės organą. Šios pažaidos lemia sintetinamų maisto medžiagų kiekio sumažėjimą. Taigi, žala keleriopa: medis negali kaip įprasta apsirūpinti maisto medžiagomis, jos yra iš jo atimamos. Medis silpsta. Ligai kartojantis, ąžuoliukai netenka viršūninio ūglio ir tampa keružiais. Parazitinis grybas siurbia augalo sintetinamas maisto medžiagas, todėl jų mažiau lieka pačiam augalui.

Jei norite išvengti miltligės, stenkitės auginti savo medžius švarius, nupurkšite juos taip, kad neliktų jokių dulkių, subalansuokite trąšas (nepertręškite azotu). Vos pastebėję pirmuosius požymius, gydykite augalų apsaugos priemonėmis.

Kas dažniausiai sukelia parazitinių grybų infekcijas, kas sąlygoja sergamumą ar atsparumą joms? Pirmiausia, tai yra genetiškai sąlygotas rūšinis atsparumas. Vienos augalų rūšys ar veislės yra atsparesnės už kitas. Tai gali būti susiję su augalo sintetinamais apsauginiais junginiais, jo fiziologija, anatomine sandara. Esant drėgnam, nejudriam aplinkos orui parazitiniams grybams vystytis yra geresnės sąlygos.