Sostinės pašonėje, netoli Salininkų, gyvenantys Regina ir Jonas Cicėnai net vėlų rudenį turi, ką parodyti. Jų kieme auga tūkstančiai įdomiausių augalų.

Malonus užsiėmimas

Nuo pavasario iki pirmųjų šalnų vaizdas būna įspūdingiausias. Paskui nelieka žiedų, ima kristi lapai, ir augalai ima ruoštis žiemos miegui. Ekonomiką baigęs J.Cicėnas prisipažino, kad niekada negalėjo nusėdėti kabinete, uždaroje erdvėje, todėl dabar mielai sukasi savame kieme, padeda žmonai Reginai rūpintis dekoratyviniais augalais. „Turime tik dvylika arų, tad kalbėti apie verslą, kurį plėtoja kelių hektarų dekoratyvinių augalų medelynus turintys kolegos, mes negalime. Esame mažučiai, bet džiaugiamės, kad turime malonų užsiėmimą ir galime žmonėms pasiūlyti įdomių ir, svarbiausia, tinkančių augti mūsų krašte augalų“, – sakė pašnekovas. Jis neslėpė, kad daug augalų į jų kolekciją atkeliavo iš kaimyninės Lenkijos. Kaip ir dauguma augalų mėgėjų, susižavėję nauja spygliuočio ar lapuočio veisle, jie negaili pinigų sodinukui. Įsigytą augalą pasodina savo sklype ir stebi, kaip jam patiks augti Lietuvos sąlygomis. Pasak Jono, kartais jau po pirmos žiemos tenka atsisveikinti su nauju gyventoju, o būna, ištveria visus išbandymus. Tuomet Cicėnai augalą  padaugina ir drąsiai siūlo pirkėjams. Joną stebina žmonės, kurie trūks plyš nori nematytų, įmantrių augalų, nepaisydami perspėjimų, kad jie bus gražūs tik iki pirmos žiemos.

Atvažiuoja pasimokyti

Pasak Reginos, tvarkančius savo aplinką žmones galima suskirstyti į kelias kategorijas – vieniems reikia paprastų, pigių ir nereiklių augalų, kiti nori įdomesnių, retesnių, o treti išgali apželdinti sklypą jau suaugusiais spygliuočiais, lapuočiais, dideliais visžaliais krūmais, sustatyti vazonus su retais, lepiais augalais. „Būna, kad mūsų klientai atvažiuoja pažiūrėti, kaip augalai derinami, kaip auga mūsų sklype. Daug kam patinka netoli vartų augantis kadagys vaiduoklis Horstman, kurį galima įdomiai formuoti. Netoli jo žvilgsnį traukia svyranti tuja, sparnuotasis ožekšnis, kurio šakos primena tolimus dinozaurų laikus“, – pasakojo Regina.

R. Cicėnienė atisvežusi augalus išbando, ar jie ištvers lietuvišką žiemą. P. Lileikio nuotr.

Augalų sodinukais sutuoktiniai prekiauja tik mugėse ir turguose. Juos glumina, kai kurių žmonių nemokšiškumas. „Pasodina augalą į žemę kartu su vazonu, o paskui stebisi, kad jis nyksta. Mes ilgai ir kantriai aiškiname, kaip rūpintis vienu ar kitu augalu, tačiau kartais, vos ne pusvalandį kalbėjęs, supranti, kad aušinai burną be reikalo“, – sakė Regina. Jonas juokėsi iš noro įsigyti madingą augalą, kurį aprašė vienas ar kitas žurnalas. „Šiais metais visi prašė dygliuotojo ožerškio (goji). Mano manymu, jų tikrai nereikėtų auginti. Geriau uogų, kiek reikia, nusipirkti“, – teigė Jonas.

Klaidinantys orai

„Mus kontroliuoja Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Žinome, kokių augalų geriau vengti, kad neplistų pavojingos ligos“, – sakė pašnekovas. Jam didesnį nerimą kėlė nenuspėjami orai. Spustelėjus šalčiui, augalai „pamanė“, kad atėjo žiema. Orams atšilus, gali pradėti sprogti lapuočių pumpurai – kaip pavasarį. Pirmieji atšilusius orus pajunta karklai. Vėliau užklupę šalčiai tokius pradėjusius vegetuoti augalus gali pražudyti.

Žvalgantis po Cicėnų sklypą darėsi akivaizdu, kad jiems pavyko prisijaukinti labai daug įdomių augalų. Pavyzdžiui, japoninį puošmedį. Japoninis karpytalapis klevas puikiai dera prie pavasarį geltonais spygliais pasidabinančių kanadinių eglių, o putinas Vatanabe net penkiolika metų džiugina žiedais nuo ankstyvo rudens iki šalnų. Jo lapai vienu metu būna ir raudoni, ir žali. Padauginti šį augalą labai sunku. Jonas parodė įspūdingai išsiraičiusį juodauogio šilkmedžio kamieną. Vyras pasidžiaugė, kad medis visada gausiai dera saldžiomis juodomis uogomis. Bėda ta, kad kai kurie širdžiai brangūs senbuviai smarkiai ūgtelėjo, tad tenka riboti jų augimą genint ar net nupjaunant viršūnę. To nenutiks gražias lajas formuojančioms magnolijoms. Jų Reginos ir Jono kieme net aštuonios, viena už kitą gražesnės. Kiek kitais metais jos sukraus žiedų, jau galima suskaičiuoti dabar.

„Vaikštantys“ augalai

Regina, nors ir kaip būtų užimta, visada randa laiko telefonu įamžinti medžių grožį, krūmų ir gėlių žiedus. „Neatsilaiko mano širdis ir prieš viendienes ar kitas daugiametes gėles. Mugėje anais metais nusipirkau senovinę rožę, kurią pardavėjas vadino radasta. Kol kas ji padovanojo tik vieną kvapų žiedą. Tikiuosi, kad kitais metais žydės gausiau“, – sakė senųjų veislių augalais besižavinti  R.Cicėnienė. Tiesa, baltažiedės senovinės rožės teko atsisakyti, nes ji būtų okupavusi visą sklypą. Grožio mėgėjams biologės išsilavinimą turinti moteris patarė rinktis šluotelines hortenzijas. Jos nereiklios ir labai gražiai žydi. Vertos dėmesio ir meškytės, kurių vaisiai ir lapai sklypą puošia iki Kalėdų. Beje, Regina sakė, kad sodo planas nuolat kinta, augalai „vaikšto“ iš vienos vietos į kitą. „Kasmet ką nors persodinu“, – pasakojo Regina. Ji parodė neseniai iš Lenkijos atvežtą labai retą augalą – frankliniją, kuri žydi nepaprastai gražiais, panašiais į kamelijos, žiedais. Paklausta, kaip išsaugoti per žiemą levandas, ji atsakė, kad šiems augalams svarbiausia pralaidi žemė. Ji patarė atkreipti dėmesį į alūnes (heucheras), kurios puikiai ištveria žiemą.

Iškeliavo į mišką

Cicėnams pasisekė, kad jų sklypas ribojasi su mišku. Į pamiškę prie keliuko, girininkui leidus, keliauja augalai, kuriems reikia paunksnės. Čia randa vietą ir tie augalai, kuriems dėl vietos stokos  teko užleisti vietą naujesniems Reginos ir Jono numylėtiniams. „Pamiškė patiko valgomajam putinui, kurio rausvi žiedai tokie pat puošnūs kaip hortenzijų.

J. Cicėnas statybininkų nesamdo, darbuojasi pats. P. Lileikio nuotr.

Raudonomis uogomis apsipylęs raugerškis glaudžiasi prie pušų. Į pamiškę nukeliavo ir platanalapis klevas, juodauogis šeivamedis, iš kurio uogų Regina gamina labai skanų sirupą. „Džiaugiamės pamatę, kad arčiau miško augalai atsigauna, būna sveikesni, – sakė Regina. – Turime keliolika hektarų prie Utenos, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Ta žemė priklausė Jono tėvams. Tačiau įsikurti ten, sodinti augalų negalėtume dėl galiojančių draudimų“, – sakė Jonas.

Įsikuria ilgam

Gyvenimu sodininkų bendrijoje Cicėnai nesiskundžia. „Kai 1986 metais pirkome sklypą, jis buvo vienas prasčiausių. Kadangi sklypas yra kraštinis, daug kas baiminosi dėl vagysčių. Dabar jo vertė didesnė nei kitų, – sakė Regina. – Išsirinkome veiklų pirmininką, buvo išasfaltuoti pagrindiniai keliai, kiekvienoje gatvėje įrengtas apšvietimas. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių kuriasi nuolatiniam gyvenimui.“ Anksčiau kartu su tėvais po vienu stogu gyvenusi sūnaus šeima pasistatė namą toje pačioje sodininkų bendrijoje. Dažni svečiai senelių namuose dvejų ir šešerių metų anūkai. Jiems įrengtas atskiras žaidimų kambarys.

Dovanojo augalus

Paklaustas, kuo jį patraukė dekoratyviniai augalai, Jonas atsakė, kad tai Regina užkrėtė meile jiems. Išmintinga moteris jam įvairiomis progomis dovanodavo įdomių, gražių augalų, kuriuos tekdavo pasodinti ir rūpintis, kad augtų. Dabar Jonas ne mažiau už žmoną žino, kaip prižiūrėti gyvąsias kiemo puošmenas. Beje, Regina – miesto vaikas, tačiau gyventi ant asfalto jau nė už ką nesutiktų. „Būdama paauglė svajojau, kad užaugusi būtinai turėsiu sodą. Kai susituokėme, pirmasis mūsų bendras pirkinys buvo sodas. Daug kas mūsų tuomet nesuprato“, – prisiminė Regina. Pasak jos, buvimas gamtoje, rūpinimasis augalais teikia daug malonumo ir sveikatos.