Į sostinės Jaunųjų gamtininkų stotyje vasario viduryje vykusią konferenciją rinkosi gamtinės žemdirbystės entuziastai. Renginyje buvo diskutuojama, dalijamasi patirtimi, sprendžiamoss problemos, tariamasi dėl ateities planų. Gamtinės žemdirbystės produktai populiarėja, tad jų gamintojai jaučia poreikį vienytis. Konferencijos metu buvo sprendžiama ir kaip pelningiau realizuoti savo produkciją.

Reikia kooperuotis

Gamtinės žemdirbystės pradininkas mūsų šalyje Saulius Jasionis džiaugėsi, kad šiais metais į Lietuvos gamtininkų centro salę, kur vyko renginys, sunkiai tilpo klausytojai ir dalyviai.

„Akivaizdu, kad reikia ieškoti kitų patalpų. Gal teks nuomoti kokią kaimo turizmo sodybą kur nors Lietuvos centre, kad visiems būtų patogu atvykti“, – juokaudamas svarstė Saulius ir pridūrė, kad iki kitų metų pavasario laiko yra, tad sprendimas neabejotinai bus rastas.

Aptardamas konferencijos temas S.Jasionis pabrėžė, kad pagrindinė jų – būtinybė pavieniams augintojams jungtis. Pasak pašnekovo, socialiniame tinkle „Facebook“ yra Jungtinio gamtinio ūkio (JGŪ) paskyra, kuri skirta tiek stambiesiems, tiek smulkiesiems ūkininkams, augintojams ar medžiotojams.

Pranešimų apie gamtinę žemdirbystę klausėsi beveik 200 žmonių. N. Baronienės nuotr.

Vienija bendraminčius

Pagrindinis motyvas, skatinantis jungtis, – kuo pelningiau parduoti savo išaugintą produkciją.

„Nepraleiskite progos ir gaukite už savo darbą tiek, kiek jis vertas. Jeigu esate pakankamai sąmoningi, auginate ar ruošiatės auginti tik visapusiškai sveiką ir švarų maistą, siūlome bendradarbiauti ir netampant asociacijos nariais. Jums tereikia gaminti JGŪ reikalavimus atitinkančią produkciją ir netrukdyti JGŪ valdybai kontroliuoti auginimo ir gamybos. Iš anksto sutartą kiekį nupirksime ir realizuosime mes“, – apie galimybę kooperuotis kalbėjo S.Jasionis.

Jis priminė, kad JGŪ vienija aukščiausios kokybės maisto produktų bei kitos žemės ūkio produkcijos augintojus ir gamintojus, kurie augalinę bei gyvulinę produkciją gamina laikydamiesi gamtinės žemdirbystės principų. Pašnekovas pabrėžė, kad visa parduodama produkcija turi atitikti nustatytus Valstybinės maisto ir veterinarijos reikalavimus.

Visko užsiaugindavo

Iš Ukmergės rajono Krivių kaimo atvažiavusi ūkininkė keramikė Vita Vaitkevičienė renginyje dalyvavo antrą kartą. Ji sakė, kad didžiausiai nauda – sėklų mainai.

Iš Klaipėdos į renginį atvykusi greitai devyniasdešimties metų jubiliejų švęsianti Petronėlė Lazutkienė teigė pati užsiauginanti žirnių, pupelių sėklų. „Pamenu, auginom ir bulves, ir runkelius, ir ropes, ir ridikus, ir ridikėlius, ir kopūstus, ir griežčius,ir dynus – taip tuomet vadinome moliūgus. Visko užsiaugindavome patys. Moterys visada dalydavosi sėklomis“, – sakė garbaus amžiaus viešnia.

Ji džiaugėsi, kad namo parsiveš nuoširdžiai augintų sėklomis. „Kol gali, reikia judėti, krutėti. Nuo pavasario rūpinuosi daržais. Jei sėdėsi, viskas atrofuosis“, –  šypsojosi pašnekovė.

N. Baronienės nuotr.

Vėl populiarios ropės

Valdas Stokna renginyje dalijo ropių, kurios buvo auginamos daugiau nei prieš šimtą metų Baltijos šalyse ir Lietuvoje, sėklas. Vyras parodė sėkmingai pavasario sulaukusią ropę. Šių šakniavaisių, pasak jo, maistinė vertė išskirtinė. Didžiausia problema, kad nėra kur įsigyti jų sėklų.

„Vos tik viešoje erdvėje pasirodo informacija apie mano ropes, telefonas ima kaisti nuo skambučių. Dalijuosi šiomis sėklomis su visais norinčiais. Parduoti negaliu, nes tai draudžia Lietuvos įstatymai“, – sakė pašnekovas. Jį stebina mūsų valstybės įvesti apribojimai, apie kokius kitų šalių gyventojai net nėra girdėję. Vyras pasakojo, kad į Lietuvą atvykusi Austrijoje įsikūrusios organizacijos „Nojaus arka“, kurios nariai siekia išsaugoti senąsias augalų veisles, atstovė teisininkė Iga Nižnik, išgirdusi, kad esame baudžiami už tai, jei parduodame pačių užaugintas sėklas, negalėjo tuo patikėti.

Rekomendacija tapo draudimu

„Viešnia labai nustebo sužinojusi, kad nuo 2012 metų pas mus ES rekomendacija stebėti, reglamentuoti senųjų veislių augalų sėklų platinimą tapo griežtu draudimu“, – sakė pašnekovas. Jis apgailestavo, kad Babtuose veikiančio Lietuvos augalų genų banko sėklų saugykloje labai mažai senųjų veislių daržovių. Pasak jo, banke yra grūdinių augalų, žolių sėklų, o morkų, burokėlių ar kitų daržovių sėklų labai mažai.

„Išnaršėme visą sąrašą. Mus domino ikikarinis genetinis paveldas. Radome puikių lietuviškų kopūstų, kurie ir dabar tinka raugti. Vienintelis jų trūkumas – stambūs gūžės viduje esantys kopūstkočiai. Būtent todėl jų nesirenka pramoniniai ūkiai. Mėgėjams ši veislė – tikras atradimas“, – sakė iš Karmėlavos į konferenciją atvykęs Valdas Stokna. Zootechniko išsilavinimą turintis vyras neabejojo, kad valstybės taikomi reikalavimai kovojant su kiaulių maru – taip pat smarkiai perlenkta lazda. „Nežinau, kodėl taip yra, bet pas mus nuolat skubama drausti ir bausti. O paskui stebimasi, kodėl nyksta smulkūs ūkiai, kodėl žmonės emigruoja“, – svarstė jis.

R. Buslavičienė dalijosi patirtimi, kaip sudoroti derlių. N. Baronienės nuotr.

Reikia laiko

Agronomė dr. Ingrida Verbylienė pasidžiaugė, kad gamtine žemdirbyste domisi vis daugiau žmonių. Ji sakė kasmet išbandanti naujų veislių augalus. „Šiais metais irgi dalijausi savo užaugintomis sėklomis. Juk kasmet jų lieka. Jei neišmainai, gali ir parduoti, tačiau viskam reikia laiko“, – sakė pašnekovė.

Ji teigė pasitikinti kolegomis, nes jie žino, ką augino, gali patarti, kaip prižiūrėti, papasakoti, koks bus derlius. Pasak I.Verbylienės, daugiau rūpesčių kyla perkant oficialiai parduodamas sėklas. Ji ne kartą įsitiko, kad veislės būna sumaišytos, sėklos nedaigios, pažeistos mechaniškai.

Sužinojo skonį

Giminaitės parakintas mulčiuoti augalus Molėtų rajone Videniškėse sodybą turintis Ričardas Kudžma prieš kelerius metus taip pat tapo gamtinės žemdirbystės šalininku. Jis sakė negalintis atsidžiaugti puikiu aviečių derliumi.

„Auginu aštuonių veislių avietes. Kai pradėjau mulčiuoti, po trejų metų supratau, koks turi būti aviečių skonis. Iš tiesų, kokia prasmė krauti žolę ir kitas organines atliekas į komposto krūvą, jei galima visa tai dėti tiesiai ant augalų“, – sakė pašnekovas. Viename hektare ūkininkaujantis vyras tikino, kad gamtinės žemdirbystės konferencija – naudingas renginys ieškantiesiems informacijos ir bendraminčių. „Kai perskaičiau S.Jasionio knygas, į daug ką pakeičiau požiūrį“, – neslėpė pašnekovas.

„Bobutės saldieji“

Eimutė Lučiūnienė iš Širvintų rajono Lapelių kaimo renginyje domėjosi kaišiadoriškio Sauliaus Štarolio žirnių sėklomis. Nejau ką nors naujo sėklų mainų renginyje gali rasti „Kitokio daržo“ įkūrėja. „Kaip nesusidomėsi, jei žirniai vadinasi „Bobutės saldieji“? Tokių neturiu. Mielai išbandysiu. Juolab kad atradau, kaip auginti žirnius nevargstant su atramomis. Suremiu trikampiu didelių akių plastikinį tinklą, ir viskas. Žirniai tvirtai laikosi, o ir skinti patogu“, – sakė daržininkė. Ji pasidžiaugė, kad į ketvirtus metus Pavilnyje organizuojamą renginį susirenka vis daugiau žmonių. Pasak jos, labai svarbu formuoti visuomenės nuomonę apie kokybišką maistą, diegti požiūrį, kad galima ūkininkauti puoselėjant aplinką.

Su dukra į renginį atvykusi P. Lazutkienė sakė, kad moterys visada dalydavosi sėklomis. N. Baronienės nuotr.

Kabinetiniai nurodymai

„Labai gerai, kad atsiranda struktūra, kad vienijamės, kad jau yra juridinis asmuo – JGŪ. Susivienijus lengviau kovoti ir prieš nelogiškus reikalavimus, galima imtis lobizmo“, – sakė E.Lučiūnienė. Moteris teigė, kad net jei norėtų, negalėtų pretenduoti į ES paramą, nes ūkininkavimo pobūdžiu nepriklauso jokiai grupei. Ją liūdina, kad nurodymus, kaip ūkininkauti, rengia kabinetiniai žmonės, o tikrinti atvažiuoja tokie pat. „Mūsų ūkis nei ekologinis, nei išskirtinės kokybės. Bendraujame tiesiogiai su pirkėjais. Mus renkasi tie, kurie nori kitokio daržo derliaus. Paklausa didelė, todėl vienijamės. Dar du netoliese esantys augintojai dirba laikydamiesi gamtinės žemdirbystės principų, – sakė pašnekovė.– Kadangi neprekiaujame nei turguje, nei kur kitur, bendravimas su mūsų pirkėjais yra specifinis. Mūsų produkcijos valgytojai turi derintis prie mūsų, būti namie tuo metu, kai atvežame šviežių daržovių krepšelius.“