Lietuvos bitininkai jau antrus metus susiduria su medaus pardavimo sunkumais. Šiuo metu nežino, ką daryti su pernykščiu ir šiemečiu medumi, nes tokių kiekių, kokius išsuko, niekam nereikia. Bitininko dr. Algirdo Amšiejaus teigimu, pramoniniai bitynai dabar katastrofiškoje situacijoje – gali atsidurti ant bankroto slenksčio. Ne geriau ir mažiems bitynams – didėjant produkcijos pasiūlai, medus pinga jau ir turguje.

Bitės netinginiavo

Rokiškio rajono bitininkas Petras Adomonis šių metų nepeikia – medaus prisuko pakankamai. Gal tik liepos mėnesį, per sausiausią laikotarpį, net ir bitės, šeimininko pastebėjimu, darban nėjo.

„Šiemet neįprastai tamsus medus, tokio ankstesniais metais pas mane nėra buvę. Net pats tiksliai nežinau, iš kokių augalų žiedų prinešta. Šiaip jos nešė iš visokių augalų – ir lipčiaus, ir iš aviečių žiedų. Mano aviliai su bitėmis stovi miške ir laukuose. Kur rapsai augo ir aviliai buvo, tai ten medus kaip visuomet – baltas“, – patenkintas medaus kokybe ir kiekiais pasakojo Rokiškio krašto bitininkas, neneigęs, kad sudėtingiausi dabar yra realizacijos reikalai – rasti, kas medų pirktų.

P.Adomonis, kaip ir daugelis vidutinių bitynų savininkų, medų parduodavo urmu. Šiemet prekyba urmu, kaip pats pastebi, nejuda, perspektyvos – nelabai kokios. Be to, ir supirkimo kaina itin menka, bet ir už mažesnę kainą niekas pirkti medaus nepuola. Bitininkas teigė, kad pernai buvę net šiek tiek geriau nei šiemet. Buvo keli medaus supirkėjai, kurie dalį produkcijos – maždaug pusę – iš jo ūkio paėmė, bet daugiau taip ir nepasirodė, todėl bitininkas dar turi neparduoto pernykščio medaus.

P.Adomonis: „Tokie kaip aš, vidutiniokai, medų pylė į kibirus, kurių dabar tiesiog niekam nereikia. O turguje bitininkai iš Rokiškio parduoda po 2–3 kg. Daug laiko sugaišta, menkai nuperkama. Tiesiog nebeverta turguje stovėti. Geriau ūkyje darbus nudirbti.“

Apie šių metų medų ir jo pardavimus Rokiškio krašto bitininkai neseniai kalbėjosi sueigoje. Tuomet ir paaiškėjo, kad padėtis visiems bloga – tarpininkai, medaus supirkėjai, negauna pasiūlymų iš užsienio, kad galėtų ten realizuoti lietuvišką medų.

„Bendra šio produkto paklausa sumažėjusi, o medaus kiekiai pas visus sukaupti pakankami. Tik realizacijos reikalai nejuda“, – sakė bitininkas iš Rokiškio.

Visiška aklavietė

„Medaus realizacijos dabar iš viso nėra, ji pradingusi, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Klausučių seniūnijos (Vilkaviškio r.) bitininkas Alvydas Počas, – Matau tik vieną išeitį – ieškotis kitokios veiklos ir mažinti bičių šeimų bityne, nes panašu, kad ši bėda truks dar ilgai. Šnekėjausi su vienu tarpininku, kuris turėjo sutartį su danais, bet danai jam pasakė, kad jie nuo šiol bendrauja su tiekėjais iš Ukrainos.“

Suvalkijos bitininkai prisuko daug medaus, jį reikia parduoti. Anot Vilkaviškio krašto ūkininko, Lietuvos bitininkų lūkesčiai gal dar kurį laiką buvo didesni, nei ukrainiečių. „Bet dabar aš jau neturiu jokių didelių lūkesčių. Tikiuosi tik vieno – kad ištuštės sandėlis. O medaus kaina man visai neįdomi“, – nusivylęs susiklosčiusia situacija kalbėjo bitininkas A.Počas ir teigė nesuprantantis, kodėl realizuojant medų užsienio rinkose, Lietuva vėl atsidūrė užribyje.

Daugelis bitininkų ūkių dar turi neparduoto pernykščio medaus ir jį taip pat turi realizuoti. Tokia pati situacija ir A.Počo ūkyje. Jam nuo pernai likę 12 tonų medaus. Dar prisidėjo visas šiemetis šviežio derliaus medus, kurio išėmė gerokai per 50 tonų. Tad dabar pečius užgriuvo didžiulis rūpestis – reikia parduoti 65 tonas medaus.

„Situacija katastrofiška – siūlau vos ne niekines kainas, bet ir už tiek neima medaus. Niekam lietuviškas medus neįdomus“, – apie susiklosčiusią padėtį sakė A.Počas.

Nešti į turgų – neapsimoka

Vyresnio amžiaus bitininkai bando mažus kiekius medaus parduoti turguje – vieną kitą kilogramą parduoda turgaus darbo valandomis. „Yra prekiaujančių, bet iš jų girdėjau, kad Kaune turguje konkurencija didžiulė ir medaus kaina nukrito. Esą kai kurie Šilainių turguje jau pradėjo pardavinėti pusės litro medaus stiklainį už 3 eurus. Tai reiškia, kad ir turguje kaina „važiuoja“ žemyn, net neatsiperka vargas. Reikia važiuoti, pilti degalus, išsipirkti turgaus prekybos vietą, sugaišti nemažai laiko“, – padėtį turguose vardijo bitininkas iš Vilkaviškio rajono.

„Turgun prekiauti medumi aš neinu. Medus supiltas į kibirus. Ir niekas labai nežada pirkti. Realizacija šiemet labai bloga“, – patikino Rokiškio rajono bitininkas P.Adomonis. Dabar didžiausias galvosūkis – ką daryti su pernykščiu bei šiemečiu medumi?

„Nieko kito nelieka – aš, kaip ir kiti šalies bitininkai, lauksiu geresnių laikų. Gal pagerės. Bet kol kas realizacijos perspektyvų nenusimato. Turintys ir parduodantys didesnius medaus kiekius prekiauti į turgų neina – jie atsidūrę aklavietėje. Tad dabar jiems ypač sudėtingas metas. Patys stambiausi, kurie medų talpina į statines, girdėjau, kažkokią dalį dar parduoda, bet ir jiems labai mažai duoda. O tokie kaip aš, vidutiniokai – nei maži, nei dideli – medų pylė į kibirus, kurių dabar tiesiog niekam nereikia. O turguje draugai kolegos bitininkai iš Rokiškio parduoda po 2–3 kg. Daug laiko sugaišta, menkai nuperkama. Tiesiog nebeverta turguje stovėti. Geriau ūkyje darbus nudirbti“, – pasakojo Rokiškio rajono bitininkas.

Daugelis bitininkų ūkių dar turi neparduoto medaus nuo pernai ir jį taip pat turi realizuoti. Tokia pati situacija ir A.Počo ūkyje. Jam nuo pernai likę 12 tonų medaus. Dar prisidėjo visas šiemetis šviežio derliaus medus, kurio išėmė gerokai per 50 tonų. Tad dabar pečius užgriuvo didžiulis rūpestis – reikia parduoti 65 tonas medaus.

Įprotis žmonėms patiems užsukti į vietos bitynus nusipirkti kibirą ar nors stiklainį medaus vis dar išlikęs. Pažįstami, tie, kurie jau paragavę, atvažiuoja nusipirkti medaus į namus ir šiemet. Tačiau, pasak A.Počo, toks geras žmonių įprotis bitininkų jau neišgelbės. Būna ir taip, kad bitininkai nemažus kiekius medaus, kai jo turi, negaili ir išdalina tiems, kuriems jų medus skanus, kurie jį vertina. „Dar bandysime kažkiek kentėti, laukti, susitraukti“, – teigė Vilkaviškio rajono bitininkas.

Medus džiugina, pardavimai – katastrofa

Dr. Algirdas Amšiejus,Lietuvos sodininkas-bitininkas

Šie metai daugeliui bitininkų buvo palankūs, derliai geri, tik ne visoje Lietuvoje vienodi. Dzūkams sekėsi prastokai, jų krašte lapuočių miškų nėra daug, iš spygliuočių medžių bitės nektaro nešė labai nedaug, o grikiai taip pat atidavė labai nedaug medaus, nes net ir jiems buvo per sausa. Dzūkai, ypač Varėnos rajone, visada turėdavo grikių medaus, ten vyrauja grikinis medus, bet šiemet ir jo mažai. Pats buvau nuvažiavęs į savo tėviškę Varėnos rajone, netoli Merkinės, ten stovi mano bičių aviliai. Medaus labai nedaug – tik paragauti. Žemaitijoje gal irgi kiek silpnokai bitės medaus prinešė. O Lietuvos viduryje medaus kiekiai labai dideli, ypač ten, kur buvo rapsų laukai. Tame krašte prisukta daug rapsų medaus. Šiemet tie bitininkai, kurie renka rapsinį medų, labai gerai gyvena.

Kiek kiti vidutiniškai iš avilio išėmė, negaliu tiksliai atsakyti – bus įvairiai. Galiu pasakyti, kiek aš išėmiau. Vidurkį paėmus, šiemet gavau daugiau nei 50 kg medaus iš vieno avilio. Tai velniškai gerai. Mano bitės iš rapsų prinešė tik viename skyriuje, o labai daug šiemet man davė avietės, šaltekšniai ir liepos. Pas mane nuo gegužės 12 d. iki liepos 8 d. buvo nepertraukiamas medunešis. Labai retas atvejis, kad šitaip būtų Lietuvoje. Drėgmės po žiemos dar buvo likę, miškuose aviečių, šaltekšnių žiedai tiesiog varvėjo ir bitės tuo pasinaudojo.

Deja, jeigu derlius daugelį šiemet džiugina, tai realizuoti jį bitininkams sekasi labai blogai. Jeigu valstybės mastu kas nors nepasikeis, bitininkystė Lietuvoje trauksis labai stipriai. Mano duomenimis, įvežtinis medus Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir dar yra atvežama padirbto medaus, kuris nebuvo pas bites. Medaus į Lietuvą įvežta tiek daug, kad stambesni bitininkai, kurie pardavinėja medų urmu statinėmis, jeigu valstybė greitu laiku nepadės, bankrutuos.

Čia ne rėmimo esmė. Valstybė turi į Lietuvą leisti įsivežti tik aukštos kokybės medų. O šios kontrolės absoliučiai nėra. Ir veža, atsiprašant, tokį niekalą, kuris pas bites nebuvęs. Ir kaip su tuo konkuruoti? Kaip konkuruoti su dešra, kurioje nėra mėsos? 10 kg bambuko miltų kainuoja 1 eurą, o tai kaip 10 kg mėsos nusipirkti už 1 eurą? Dabar labai gerą, net rūšinį medų perka už 1,80 Eur/kg. Juk medaus savikaina Lietuvoje yra 1,80–2,00 Eur/kg. Tūkstantį kartų esu skaičiavęs, sudėliojęs. Tai kaip gali parduoti medų žemiau savikainos? Juk neįmanoma.

Taip Lietuvoje atsitikę pirmi metai. Daug kas kaltina finansinę situaciją, kad verslininkai negali medaus užpirkimui pasiskolinti pinigų, kad kainos nestabilios, palūkanos kyla, keičiasi. Kaltiname tai, bet pagrindinis trukdis – įvežtinis medus. Tegul veža, bet tik geros kokybės, tokios pat, kaip lietuviškas medus. Bet jei įveža žemiausios kokybės medų ir dar maišo su lietuvišku, o po to išveža iš Lietuvos kaip lietuvišką medų – taip neturėtų būti. Ne veltui paskui girdėti, kad lietuviškas medus labai blogas.