„Žemės ūkis yra tradiciškiausias ir konservatyviausias sektorius pasaulyje“, – tai frazė, girdėta daugybę kartų. Vis dėlto, šįkart tekstas bus ne apie gilumines to priežastis.
Dažnai esame įsitikinę tuo, ko negalime
pagrįsti, tiesa? Tad, kodėl turėtume stebėtis, jog iš kartos į kartą
perduodamo ūkio savininkas nenori keistis ir investuoti į pokyčius? Juk
neretai ūkininkams siūlomas pažangias skaitmenines technologijas kuria
inovatoriai, į tikrą ūkį net neįkėlę kojos, o tai dažnai lemia pagrįstą
tarpusavio pasitikėjimo atotrūkį, rašoma pranešime.
Juk kiekvienas iš mūsų, pirkdamas daržoves, mieliau pasirinks kaime, o
ne kokiame nors Šeškinės daugiabutyje užaugintus pomidorus. Nepaisant
to, miesto ūkininkavimas (ang. Urban Farming) artimiausiu metu sulauks
vis didesnio dėmesio.
Nors pasąmonėje tuo sunku patikėti, sostinės
rajono daugiabutyje užauginta daržovė gali būti ekologiškesnė ir
maistingesnė nei ta, kuri augo pas močiutę kaime.
Vaizdo peržiūra nemeluoja
Ne veltui stebėdami Pasaulio futbolo čempionatą matome naudojamą vaizdo peržiūros sistemą. Ji pradėta naudoti tam, jog priimant svarbiausius sprendimus kiek įmanoma labiau būtų remiamasi faktais, o ne nuojauta. Panašų kelią pasirinko tarptautinė iniciatyva „QuantiFarm“. Jos metu skirtingose šalyse – tarp jų ir Lietuvoje – bus testuojama daugybė technologijų. Gauti rezultatai bus lyginami su ūkiuose, veikiančiuose pagal tradicinius principus, pasiektais rezultatais. Kitais žodžiais tariant, bus renkami duomenys technologiškai pažangiuose ir technologijų nenaudojančiuose panašių parametrų ūkiuose ir vėliau šios surinktos metrikos palyginamos. Tai suteiks galimybę tiek inovatoriams, tiek ir ūkininkams remtis faktais, o ne emocijomis ar nepagrįstais įsitikinimais.
Lietuvoje bus testuojama avilių stebėsenos
sistema
Medus, bitininkas su baltu kostiumu ir dūmus skleidžiančiu įrenginiu ar
tiesiog baimė, jog ji man įgels. Tai pirmosios mintys, užklumpančios
pamačius bitę. Tačiau retas iš mūsų žvelgdamas į šias darbininkes
pagalvoja apie bičių kolonijų nykimą ir tai, kad net 84% augalų rūšių ir
76% europietiško maisto gamybos priklauso nuo bičių apdulkinimo. Tai
Europos Sąjungoje sukuria didesnę nei 14 mlrd. vertę, todėl visame
žemyne ieškoma būdų spręsti šias problemas ir didinti avilių efektyvumą.
Projekto iniciatoriai Lietuvoje pasirinko ištestuoti agromaisto
inovacijų dirbtuvių „ART21“ kuriamą modernią avilių stebėsenos ir
apsaugos inovaciją. Kaip teigė įmonės atstovai, jų kuriamos programinės
įrangos efektyvumas bus užtikrintas vartotojui draugiška sistemine
aplinka bei nesudėtingu sensorinės infrastruktūros montavimu avilyje.
Minėti sensoriai, nepriklausomai nuo jų gamintojo, nuolat matuos tuo metu avilyje esančią temperatūrą, drėgmę bei įvairius akustinius signalus. Šie duomenys bus perduodami dirbtiniu intelektu paremtai sistemai, kuri leis bitininkui realiu laiku žinoti apie spiečiaus susidarymo galimybę, bičių motinėlės praradimą, šeimynos užpuolimo atvejus, bendrą avilio sveikatos įvertinimą ir t.t. Digital Matter icon „Ši moderni sistema pasižymės tikslumu, ekonomiškumu bei ekologiškumu ir leis bitininkams net 25% sumažinti išlaidas avilių priežiūrai, ketvirtadaliu padidinti produkcijos kiekį bei penktadaliu sumažinti mirusių bičių skaičių“, – teigė „ART21“ įkūrėjas ir savininkas Augustas Alešiūnas. Ar šie verslininko žodžiai yra tiesa, bitininkai galės įsitikinti jau netrukus, kada bus baigti minimos tarptautinės iniciatyvos „QuantiFarm“ tyrimai ir bandymai Lietuvoje esančiuose bitininkystės ūkiuose.
Kitų tyrimų pavyzdžiai Europoje
Šio tarptautinio tyrimo metu bus matuojami 30 skirtingų inovacijų
rezultatai 20 Europos valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje bus analizuojami
rezultatai gauti bulvių laukuose, kuriuose drėkinimas yra vykdomas
remiantis pažangiomis technologijomis, atsižvelgiančiomis į dirvožemio
ir oro duomenis. Suomijoje bus tiriami šiltnamiai, kur priimant
sprendimus augalų ir vaisių auginimui naudojama informacija, gauta
sensoriais ir infraraudonaisiais spinduliais. Jungtinėje Karalystėje
tyrimų objektu taps pažangios technologijos, skirtos efektyviau tvarkyti
paukštidžių kraiką tam, kad būtų sumažintas paukščių susirgimų
skaičius, į atmosferą išmetamo amoniako kiekis bei pagerintos gyvūnų
auginimo sąlygos.
Jau netrukus bus tiksliai žinoma įvairių pažangių agromaisto sektoriaus
technologijų kuriama vertė lyginant su natūraliomis-tradicinėmis
sąlygomis. Atsakymo laukti liko visai nedaug.