Nors Lietuva – ežerų kraštas, turėti sodybą ant ežero kranto daug kam nepasiekiama svajonė. Tačiau susikurti jaukią vandens oazę savo namuose ryžtasi vis daugiau sodiečių. Jei anksčiau įsirengti nuosavą lauko baseiną daug kam atrodė neįkandama prabanga, šiandieną SPA malonumais nuosavuose namuose lepinasi vis daugiau privačių valdų savininkų.

Kelionių pinigai – baseinui

Nors ilgai vyravo nuomonė, kad Lietuvos klimatas per šaltas įsirengti baseiną, norinčiųjų jį turėti atsiranda vis daugiau. Prieš karštą dieną įlįsti į baseiną tapo ir Valentino Ignatavičiaus kiekvieno ryto rutina. Vyriškis pasakoja, kad ilgai svajojo apie baseiną, tačiau jį galiausiai pastatyti paskatino užsitęsęs karantinas. „Į Turkiją, Ispaniją ar Egiptą nevažiuojame jau antri metai, poilsiaujame daugiausia namie, todėl susitaupėme pinigų ir su šeimyna apsisprendėme šalia terasos pasistatyti baseiną. Vaikai tuo džiaugėsi labiausiai. Anksčiau jie turškėsi „varlinukyje“, tiksliau sakant, pripučiamuose baseinuose. Bet juos lengva pradurti, o galop ir vaikai paaugo, jiems norisi rimčiau panardyti“, – šypsosi pašnekovas.

Kad baseinas netaptų kūdra

Šį pavasarį kieme išdygo 30 kv. m baseinas su skimerine sistema. Pasak vyriškio, lauko baseine svarbiausia palaikyti švarų paviršių, dugną ir skaidrų vandenį. Jei vanduo baseine stovės nejudinamas, pirmosios dumblių apraiškos gali atsirasti jau antrą dieną. Dėl to baseino vanduo tampa nebe skaidrus, o sienelės – slidžios. Kad to išvengtų, Valentinas naudoja specialius chloro junginių formos preparatus, kurie neutralizuoja baseine apsigyvenusius mikroorganizmus. „Norėjome, kad baseinas netaptų žalia kūdra, todėl apie jo priežiūrą nemažai skaičiau internete. Turint baseiną svarbu prižiūrėti, kad jo vandens pH būtų tinkamas. Jei vanduo per rūgštus, tai kenks metalinėms konstrukcijoms, jeigu šarminis, gali pradėti išsiskirti kalcis. Kad vanduo neužsistovėtų ir nesikauptų dumbliai, rūpinasi vaikai. Norint turėti geros kokybės vandenį, reikia investuoti į valymo įrenginius. Tai ne kūdra, kurią išsikasei ir praktiškai pamiršai. Ateityje galvoju įsigyti ir kokybišką baseino dangą, kad nereikėtų vandens pridengti plėvele“, – sako pašnekovas.

Baseiną rinktis pagal savo kišenę

Apie tai, kad prasidėjus pandemijai ir užsidarius namuose sparčiai ėmė augti baseinų paklausa, pasakoja Mantas Braslauskas, vidaus ir lauko baseinais prekiaujančios įmonės vadovas. Jis skaičiuoja, kad lauko baseinų paklausa pastaraisiais metais šoktelėjo 30 proc. Baseinų įrengimo kainos gali svyruoti nuo 500 iki 30 tūkst. eurų.

„Susidomėjimą baseinas lemia ir šylantis klimatas. Mūsų maudynių sezonai tapo ilgesni ir patrauklesni. Aišku, ne visi sau gali leisti įsigyti į žemę įleidžiamų baseinų, todėl natūralu, kad Lietuvoje daugiausia yra surenkamų baseinėlių. Iš asmeninės perspektyvos galiu pasakyti, kad parduodame po lygiai profesionalių, brangių baseinų ir pigių karkasinių ar pripučiamų. Visada klientams sakau, kad 6 x 3 m, 1,5 m gylio baseinas kainuos nuo 15 tūkst. eurų, o tokio paties gylio, bet 4 x 8 m dydžio – nuo 20 tūkst. eurų. Prie šios kainos dar reikia pridėti kaštus uždangai, kuri gali kainuoti ir 500, ir 10 tūkst. eurų“, – pabrėžia pašnekovas.

Geriau nei prie ežero

Lietuvoje pamažu populiarėja ir vadinamieji ekobaseinai. Kraštovaizdžio architektė Gintarė Kaluškevičiūtė-Dubakienė tikina vis dažniau sulaukianti užklausų būtent dėl tokio baseino projektavimo. „Anksčiau per sezoną įrengdavome vieną ekobaseiną, o paskutiniu metu jų per sezoną pastatome kelis. Ir šią vasarą dirbame su keliais projektais“, – pasakoja specialistė.

Jos teigimu, ekobaseinas – tai sistema, kurioje vanduo cirkuliuoja uždarame cikle. Vandens telkinį sudaro dvi dalys: plaukimo ir regeneracinė, kurioje vanduo filtruojamas per augalus. Yra įvairių statybos ir vandens valymo technologijų, tačiau visur galioja vienas principas – nenaudojami jokie cheminiai preparatai, vandenį filtruoja ir valo augalų šaknų sistema (kaip ir gamtoje), jai padeda mechaniniai filtrai ir siurbliai, kurie užtikrina vandens judėjimą.

Lauko baseinų paklausa pastaraisiais metais šoktelėjo 30 proc. Baseinų įrengimo kainos gali svyruoti nuo 500 iki 30 tūkst. eurų. Lietuvoje pamažu populiarėja ir vadinamieji ekobaseinai, kurie yra dar brangesni.

„Jei žmogus turi solidų biudžetą ir nori susikurti vandens zoną, visuomet patarčiau rinktis ekobaseiną. Visų pirma, tai sveikata, nes plaukiojama natūraliame, nechloruotame vandenyje. Antras aspektas – grožis. Ekobaseinas panašus į tvenkinuką, tačiau vanduo visiškai skaidrus, einant maudytis nereikia klimpti dumble. Be to, turint sodybą ant ežero kranto savaitgaliais ramybės nelabai būna, nes atvyksta ir triukšmauja poilsiautojai. O ekobaseinas – mini ežeras nuosavame sklype, tad mėgautis estetišku vaizdu ir ramybe gali bet kada“, – įsitikinusi kraštovaizdžio architektė. Ji pabrėžia, kad įrengimo galimybių neriboja nei reljefas, nei sklypo dydis.

Pilnas paveikslas – po trejų metų

Vienintelė kliūtis norint įsirengti tokį baseiną gali tapti aukšti gruntiniai vandenys. Anot G.Kaluškevičiūtės-Dubakienės, dažniausiai plaukimo zona įrengiama 1,5–1,6 m gylio, tačiau kuo didesnis vandens gylis, tuo didesnis privalumas, mat vėsesnis vanduo pristabdo dumblių augimą. Pašnekovė sako, kad didžiausias Lietuvoje jos suprojektuotas ir pastatytas ekobaseinas buvo 3 m gylio, 380 kv. m dydžio.

Vyrauja nuomonė, kad kuo didesnis tvenkinys ar kūdra, tuo mažiau žmogaus įsikišimo jis reikalauja, tad nuo vandens telkinio dydžio priklauso ir jo savarankiškumas. Ši taisyklė tinka ir ekobaseinams. Kuo didesnė regeneracinė zona, tuo baseinas kartu su šalia augančiais augalais geriau tvarkosi savaime. Pasak kraštovaizdžio architektės, pirmaisiais metais ekobaseinas neveikia kaip uždara sistema, reikės dar 2–3 metų, kad suaugtų augalai ir įsiveistų reikalingos bakterijos. Jo įžuvinti pašnekovė griežtai nerekomenduoja, nes žuvys įneš papildomos organikos, kuri išbalansuos ilgai ir kruopščiai kurtą ekosistemą.

Technika ir gamta padeda tvarkytis

„Reikia nusiteikti, kad pavasarį ir rudenį yra du didieji pagrindiniai vandens valymai. Po žiemos reikia išvalyti susidariusią organiką, nušveisti sieneles, o rudenį nukirpti augalus, kad jų kuo mažiau liktų per žiemą. Tai nėra ypatingi, specifinių žinių reikalaujantys darbai. Žmogui paaiškinus, ką ir kada reikia daryti, jis gali tvarkytis savarankiškai. Kas nori mažiau valyti sezono metu, įsigyja siurblį robotą“, – pasakoja specialistė.

Natūralaus baseino ekosistemą padeda palaikyti ne tik valymo įrenginiai, bet ir augalai. Kraštovaizdžio architektė siūlo rinktis augalus, kurie natūraliai auga prie ežerų: ajerus, vilkdalgius, įvairias viksvas, vandens lelijas. Tiesa, geriau vengti nendrių, nes jos gali greitai išplisti, stelbti kitus augalus.

Reikalingas šeštoko biologijos kursas

Vis dėlto, išgirdę apie ekobaseino įrengimo kainą, natūralų vandens kampelį nuosavoje sodyboje norintys įsirengti klientai kai kada šią svajonę atideda ateičiai. Tokie projektai svyruoja nuo 30 iki 50 tūkst. eurų. M.Braslauskas tikina, kad mažesnio nei dviejų arų baseino statyti neverta, mat tai nesukurs pageidaujamo įspūdžio. Jo didžiausias įrengtas baseinas buvo 5 x 18 m dydžio plaukimo zona ir 5 m regeneracinės zonos pakrantės.

„Ne paslaptis, kad ekobaseinai yra patys brangiausi. Natūralu, kad ne visi tai gali sau leisti. Didelę dalį projekto kainos sudaro plaukimo zonos paruošimas, išbetonavimas ir kt. darbai. Kiek teko įrengti natūralių baseinų, daugiau tai yra nuošalios sodybos miške, kai žmonės nori apjungti natūralią plaukimo zoną ir estetinę kūdrą, kad į akis nešviestų mėlynas baseinas su žydru vandeniu. Jei žmogus ekobaseine nori palaikyti švarų, tyrą, skaidrų vandenį, reikia prižiūrėti vandens pH, stebėti, kokios bakterijos veisiasi, prireikus jas kontroliuoti, todėl šeštos klasės biologijos kursas tikrai nepamaišo“, – šypteli ne vieną ekobaseiną pastatęs verslininkas.

Baseinas – kokį rinktis?