Šių metų liepos mėnuo – rekordiškai karštas. Vos per vieną mėnesį pagerinta ne tik daugybė temperatūros rekordų, bet ir registruoti tokie reiškiniai kaip stichinė kaitra, stichinis ar net katastrofinis lietus.

Šiemet liepos pirmasis dešimtadienis Lietuvoje – pats šilčiausias nuo 1961 m. Šio laikotarpio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,6 °C (5° daugiau nei įprasta).

Antrasis liepos dešimtadienis – taip pat neįprastai karštas. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 23,4 °C (5,2° daugiau nei įprasta). Karštesnis liepos antrasis dešimtadienis buvo tik 2010 metais (23,5 °C).

Liepos 16 d. pagerintas 90 m. senumo rekordas – pasiekta nauja aukščiausia šios paros temperatūra Lietuvoje. Šią dieną oras Dotnuvoje įkaito net iki 35.3 °C.

Remiantis LHMT duomenimis, birželio 20, 22 ir 23 dienomis pasiekti aukščiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje: 20 d. – 33,1 °C Alytuje, 22 d. – 33,6 °C Akmenėje ir 23 d. – 34,0 °C Rokiškyje.

Fiksuotas ir ne vienas stichinės kaitros atvejis.

Liepos 7 d. prasidėjo jau antroji šiais metais kaitra. Nors karštis išliko iki pat liepos 18 d., liepos 11 d. jis buvo pertrauktas šiek tiek vėsesnės oro masės, kai oro temperatūra didžiojoje šalies dalyje nepakilo iki 30 °C, todėl visas laikotarpis buvo padalintas į dvi stichines kaitras: liepos 7–10 d. ir liepos 12–18 d.

Vis dėlto dalyje Rytų Lietuvos ir Kelmės apylinkėse liepos 11 d. oro temperatūra pasiekė ir perkopė 30 °C, todėl čia kaitra, prasidėjusi liepos 7–8 d., nepertraukiamai truko iki liepos 18 dienos.

Utenoje kaitra truko 11 dienų, Zarasuose ir Švenčionyse – po 10 d., Kelmėje – 9 dienas. Šiose vietovėse, tai ilgiausiai trukusi kaitra nuo čia vykdomų meteorologinių stebėjimų pradžios.

Primename, kad stichinė kaitra registruojama tuomet, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 °C tris ar daugiau parų iš eilės.

Stebino ir ypač netolygus kritulių pasiskirstymas Lietuvoje.

Kol Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio ir Zarasų meteorologijos stotys per pirmas 10 liepos dienų nefiksavo nei lašo iškritusio lietaus, kitos vietovės kentėjo nuo audrų.

Liepos 6 d. Vilniuje registruotas stichinis lietus – 79,7 mm per 12 val., liepos 27 d. stichinis lietus registruotas Kupiškyje – 60,1 mm per 5 val. 50 min., o liepos 17-ąją Jurbarke užfiksuotas katastrofinis lietus– 91,4 mm per 3 val. 40 min. (rodiklis: 80 mm ir daugiau per 12 val. ar trumpesnį laiką)

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pasakoja, kad panašių nepastovių orų galima tikėtis ir rugpjūčio mėnesį, nes, pasak jo, retai rugpjūčio mėnuo atmosferos cirkuliacijos atžvilgiu yra pastovus.

„Karštų orų pasikartojimas Lietuvoje susiklosčius palankioms atmosferos cirkuliacijos sąlygoms galimas iki pat rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios.

Pagrindinis tokių karščių skirtumas nuo vidurvasario – tai ilgos ir maloniai vėsios naktys, o ir ekstremali oro temperatūra +30 °C ir daugiau turėtų laikytis ne pusę dienos, o tik kelias valandas“, – sako G. Stankūnavičius.