Šiandieną statybinės medienos rinkoje – krizės nuojautos. Lentpjūvių šeimininkai sako, kad medienos kainos krito, paklausa sumažėjo. Padėtį bent iš dalies gelbsti sodybų šeimininkai, naujakuriai, kurie statybų ar namų renovacijos projektų nestabdo ir planuoja naujus. Tiesa, medieną perkantys sodiečiai atviri: medienos kainos didelės, todėl jiems tenka veržtis diržus ir rinktis medžiagas iš tų lentpjūvių, kurios siūlo draugiškesnę kainą.

Kainos skiriasi ir tame pačiame rajone

Praėjusiais metais sodybą Gražutės regioniniame parke (Ignalinos r.) su šeima įsigijęs Darius Baleckis žinojo, kad seną namą teks tvarkyti iš esmės. Tačiau įvertinęs turimus finansus, galimybes lankytis sodyboje, meistrų ir statybinių medžiagų kainas, projektus suskaidė ir pirmiausia ėmėsi būtinųjų darbų, susitvarkė pirtelę prie kūdros.

„Seniai svajojau apie terasą prie pirtelės, kur būtų galima poilsiauti, sutikti svečius. Kadangi pats esu visai nagingas, sugalvojau, kad terasą statysiuosi pats. Pernai pasiskambinau kelioms lentpjūvėms, bet žadą atėmė kainos... Medienos kaina siekė 370 Eur/m³. Kaina tikrai buvo per didelė, terasos projektas nusikėlė į šiuos metus“, – pasakoja VL skaitytojas iš Ignalinos.

Šiandieną medienos kainos jau mažesnės, tačiau pašnekovas sako, kad kainos skirtingose lentpjūvėse labai nevienodos. Pasak jo, šiandieną vienoje jo krašto lentpjūvėje už geros kokybės išdžiovintą medieną prašo nuo 250 Eur/m³, kitur – nuo 280 Eur/m³ plius PVM.

„Buvo prognozuota, kad šį pavasarį medienos kainos kris kur kas stipriau. Dabar elektra atpigo, kodėl mediena liko tokia brangi? Neseniai viename iš didelių statybinių prekių prekybos centrų pirkau kelias dailylentes. Už 2 m ilgio siaurutę lentelę sumokėjau 6 Eur. Mediena tampa savotiška prabangos preke. Nežinau iš kur tokia kainų pasiutpolkė“, – gūžteli pečiais D.Baleckis.

Teko persigalvoti

Šiemet atsinaujinti senutelę terasą žadėjo ir Martynas Juodžiukynas. Iš pradžių vyras galvojo apie kompozitinę medieną, t.y. medžio ir plastiko junginį. Kadangi jis patvaresnis, atsparesnis drėgmei ir reikalauja mažiau priežiūros, nesideformuoja, ši medžiaga pasirodė priimtinesnė už tradicinę medieną. Vis dėlto norai prasilenkė su finansinėmis galimybės, mat už kokybišką norimo atspalvio kompozitą reikėjo mokėti daugiau nei už medieną.

Tame pačiame rajone veikiančios kai kurios lentpjūvės nesismulkina ir statybines lentas ar kitą pjautą medieną pardavinėja tokiomis pačiomis kainomis kaip žiemą, nors pavasarį kainos daug kur krito.

„Mokėti 80 Eur/m² man tikrai nebuvo priimtina. Tiesa, tai jau buvo pilnaviduris kompozitas, tačiau tai gerokai prasilenkė su mano finansais. Su šeima pasitarėme ir grįžome prie senos geros medienos. Už pušines lentas, kurios nebuvo aukščiausios kokybės, sumokėjau 25 Eur/m². Mano terasa nei didelė, nei labai maža – 20 m². Vien lentos man atsiėjo 500 Eur, papildomai kainavo pristatymas. O kur dar terasos karkasas, tvirtinimo detalės. Tiesą pasakius, suprantu, kad niekas nepinga, bet mediena tikrai pastaraisiais metais labai brangi. Gal paskubėjau su pirkimu, reikėjo laukti antros vasaros pusės. Galbūt ir žemesnės kainos būčiau sulaukęs, bet tvarkytis norisi čia ir dabar. Bent jau per vasarą terasa galėsime pasidžiaugti“, – tikina M.Juodžiukynas.

Kai kas apetito nežaboja

Statybinę medieną Zarasų rajone pardavinėjanti Aurelija Korolkova sako, kad medienos kainą iš esmės diktuoja pats pardavėjas. Ji pastebi, kad tame pačiame rajone veikiančios kai kurios lentpjūvės nesismulkina ir statybines lentas ar kitą pjautą medieną pardavinėja tokiomis pačiomis kainomis kaip žiemą, nors pavasarį kainos daug kur krito.

„Didžiausią įtaką daro apvalios medienos kaina. Jeigu ji pinga, mes reaguojame ir mažiname kainas. Man keista, kad mūsų konkurentai laiko aukštesnes kainas, nes ir patys žmonės supranta, kad mediena pigo, jie nenori permokėti. Kol kas užsakymų turime nemažai, nejaučiame, kad poreikis būtų sumažėjęs. Daugiausia žmonės ieško spygliuočių medienos lentų, tik labai retais atvejais teiraujasi alksnio, drebulės. Ši mediena daugiau naudojama pirties reikmėms“, – pasakoja A.Korolkova.

Jaučia artėjančią krizę

Tuo metu „Medarvitas“ lentpjūvės vadovas Arvydas Rizgelis sako jau kurį laiką gyvenantis krizės nuojauta. Jis pusiau rimtai, pusiau juokais kalba, kad dabartinė Vyriausybė skuba atsistatydinti ne tam, kad persikrautų dėl savivaldoje kilusios krizės, kai tarybų nariai piktnaudžiavo kanceliarinėmis lėšomis, o todėl, kad nujaučia prasidedančią dar vieną ekonominę krizę. Paprastai bene pirmasis krizę pradeda jausti statybų sektorius. Pasak A.Rizgelio, jis lentpjūvei vadovauja jau dešimtmetį, bet tokios turbulencijos medienos rinkoje dar neteko matyti. Šiandieną stambesnės medienos perdirbimo įmonės įjungė taupymo režimą ir lentas perka gerokai mažesnėmis apimtimis nei praėjusiais metais.

„Aš su mediena dirbu jau 10 metų, jaučiu, kad ateina krizė. Tiesą pasakius, ji jau atėjo. Tik didesnė dalis žmonių tai pajus vėliau. Iš manęs medieną pirkdavo įmonės, kurios gamino parketą, laminatą, medžio blokelius, popieriaus gaminius. Jos turi daug mažiau užsakymų, o tuo pačiu ir mes. Mus gelbsti privatūs klientai, kurie tvarkosi namus, remontuoja sodybas, dairosi statybinės medienos. Aišku, yra ir tokių, kurie man paskambina, pasiteirauja kainos ir statybas dar atideda. Užlietus pamatus palieka geresniems laikams. Tie, kas yra paėmę banko paskolas, puikiai žino, kiek jiems reikia mokėti, palūkanos auga“, – vis dažniau stabdomus namų remonto darbus pastebi verslininkas.

Sąnaudos didėjo

Šiandieną A.Rizgelio lentpjūvėje nedžiovintų lentų kaina svyruoja apie 260 Eur/m³ plius PVM. Jis skaičiuoja, kad medienos išpjovimo savikaina yra maždaug 40 Eur/m³.

„Daug kas mėgsta skųstis dėl aukštų medienos kainų, bet kai suskaičiuoji visas darbo sąnaudas... Gero spygliuočio rąsto, gulinčio miške, kaina viršija 100 Eur. O kur dar atvežimas, apdirbimas, darbuotojams taip pat kyla atlyginimas, pernai buvo labai aukštos ir elektros kainos“, – medienos kainos dedamąsias vardija pašnekovas.

Gelbsti sodybų remontas

Didelių eilių nematyti ir prie Telšių krašte esančios Milašaičių lentpjūvės. Jos vadovas Artūras Simanauskas sutinka, kad pernai medienos kainos buvo iššovusios į rekordines aukštumas, o dabar impregnuotos lentos kaina siekia 18 Eur/m². Pasak jo, kai kurie medienos pardavėjai panikoje, užsakymų skaičius sumažėjo, o tie, kas turi sandėlius, naujos žaliavos net nebeužsako arba perka nedideliais kiekiais.

Šiais metais medienos rinka lėtės. Taip atsitiks dėl lėtėjančios ekonomikos, mažesnių pramonės apsukų ir mažesnio vartojimo. Jau šių metų vasario–kovo mėnesiais fiksuota mažesnė medienos paklausa, sudaryta mažiau sutarčių.

Jis patikina, kad medienos sandėliuose taip pat ilgai neišlaikysi. Šlapias medis pradeda kraipytis, prarandama prekinė išvaizda. Jo teigimu, štilio kol kas nesijaučia sodybų remonto sferoje, privatūs klientai duoda bene daugiausiai darbo lentpjūvėms. „Dabar pats darbų įkarštis, daug kas statosi terasas, keičiasi grindis, dengia stogus. Kada dar pasidaryti, jei ne dabar?“ – dėsto A.Simanauskas.

Rekordinės pajamos

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Medienos prekybos ir logistikos skyriaus specialistas Vaidotas Misiūnas, žvelgdamas į bendras medienos rinkos tendencijas, sako, kad kainos mažėja nuo šių metų pradžios. Jis sutinka, kad praėjusiais metais tuo pačiu metu statybinės medienos kaina pasiekė rekordines aukštumas. Sėkmingi metai buvo ir pačiai VMU. Ji skelbia, kad 2022 metais valstybei uždirbo 161,2 mln. Eur koreguoto grynojo pelno (2021 metais – 75,9 mln. Eur).

Apskaičiuojant koreguotą pelną, įvertinamos sąnaudos, kurių nepatiria privataus sektoriaus verslai: netipiniai mokesčiai, mokami nuo žaliavinės medienos pajamų ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto, bei specialiųjų įpareigojimų sąnaudos, kurias įmonė patiria atlikdama valstybės jai pavestą socialinę ir ekologinę veiklą.

„Įmonė 2022 metais uždirbo apie 55 proc. daugiau pajamų, nei 2021 metais. Prie to prisidėjo palanki padėtis Lietuvos ir tarptautinėje medienos rinkose, kai išaugo medienos paklausa, tačiau įmonė taip pat optimizuoja gamybos procesus, diegia naujas technologijas – tai leidžia didinti įmonės pajamas ir pelną“, – sako VMU vadovas Valdas Kaubrė. Tai aukščiausios įmonės pajamos ir pelnas, vertinant nuo įmonės įkūrimo per visą valstybinių miškų sektoriaus gyvavimą.

VMU prekiauja žaliavine, malkine mediena, tačiau retkarčiais pasitaiko ir statybinės medienos užsakymų. VMU atstovas pripažino, kad gyventojams pirkti tokią medieną būtų pigiau iš privačių lentpjūvių. V.Misiūnas pridūrė, kad medienos kainos šį pusmetį sumažėjo, tačiau tuo pat metu krito užsakymų skaičius. Net ir mažesnėmis kainomis medienos nebeįperka nei įmonės, nei pavieniai gyventojai.

Prognozuojamas lėtėjimas

Anksčiau žiniasklaidoje taip pat buvo rašyta, kad šiais metais medienos rinka lėtės. Taip atsitiks dėl lėtėjančios ekonomikos, mažesnių pramonės apsukų ir mažesnio vartojimo. Jau šių metų vasario–kovo mėnesiais fiksuota mažesnė medienos paklausa, sudaryta mažiau sutarčių. VMU skelbė, kad svyravimai medienos rinkoje tapo vis dažnesni, o pati rinka – dinamiškesnė nei ankstesniais dešimtmečiais.

Taip pat pastaraisiais metais stebima, kad medienos žaliavų rinkoje svyravimai vyksta didelėmis amplitudėmis – kainos kritimas ir kilimas siekia net iki 40 proc. Nors ilgalaikės prognozės yra nedėkingas užsiėmimas, specialistai spėja, kad šiemet ir 2024 metais medienos paklausa mažės. Didelis nuosmukis rinkoje matytas 2000 metais, vėliau 2009 metais. Medienos kainos nuosaikiai kilo ir piką pasiekė 2018 ir 2022 metais.