Puikus oras skatina ne tik džiaugtis vasara, bet ir gyvenimo erdves perkelti į lauką. Todėl šiuolaikinės sodybos jau nebeįsivaizduojamos be specialiai  įrengiamų vietų, skirtų maistui gaminti – šašlykams, dešrelėms, kepsniams, žuviai kepti, rūkyti. Taip pat išlieka populiarūs lauko židiniai, kuriuose  galima ne tik maistą gaminti, bet ir pasišildyti šaltesniais rudens vakarais.

Vieta

Lauko židinys itin puošia aplinką, suteikia jai stilingumo bei jaukumo. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokio lauko židinio jūs pageidaujate. Pasak židinių meistro Ričardo Gajausko, bet kokiu atveju židinys neįsivaizduojamas be šių dalykų: tvirto, stabilaus pamato, įkasto giliau nei įšalo riba (iki 1 m), aplink židinį išgrįstos aikštelės, gerai įrengtos pakuros ir dūmtraukio, Lietuvos klimatinėms sąlygoms atsparių apdailos medžiagų.

Vietą, kurioje planuojama sodo židinį, reikėtų parinkti tolėliau nuo gyvenamojo namo, tačiau gali būti įrengtas ir šalia namo stovinčio kamino angoje.  Šiuo atveju verta pagalvoti, ar neerzins dūmai ir maisto kvapas. Taip pat reikėtų ir apie gyvenamojoje vietoje vyraujančius vėjus: dūmai ir kibirkštys neturėtų patekti ant netoliese augančių medžių ar krūmų. „Pasistatyti lauko židinį gali bent kiek meistrystės žinių ir patirties turintis žmogus, nes dabar gausu įvairiausių schemų ir patarimų, kaip tai padaryti tinkamai“, – pripažino meistras R.Gajauskas.

Vis dėlto jei abejojate savo jėgomis, tuomet bent jau pakurą tegu įrengia profesionalai, išmanantys techninius dalykus.

Funkcionalumas

Kraštovaizdžio specialistai pataria prieš pradedant statyti židinį gerai apsidairyti: atkreipti dėmesį į namo apdailą, takų dangą, kitas detales. Pavyzdžiui, jei vidinis kiemelis išklotas šaligatvio plytelėmis ar plytomis, lauko židinio apdailai taip pat vertėtų rinktis šias medžiagas. Svarbu ir tai, kokie augalai dominuoja aplinkoje, ne mažiau svarbu ir aksesuarai, kurie padės židiniui įsilieti į bendrą kiemo dizainą. Pavyzdžiui, jei sklypą juosia metalinė tvora, tuomet reikėtų paieškoti ir židiniui tinkančių metalo aksesuarų: įrengti tokios medžiagos stogelį, pakuros dureles, pastatyti žarsteklį, semtuvėlį ir kibirėlį su vandeniu, kitų iš metalo pagamintų įrankių.

Tuo tarpu židinių meistras R.Gajauskas nusprendusiems statyti savo jėgomis patarė apgalvoti ir estetines, ir praktines detales. „Jei savamokslis ir gali sumūryti židinį, tai visiškai pamiršta pagalvoti ne tik apie apdailos medžiagas, kad židinys būtų gražus, bet ir apie tinkamą funkcionavimą, – perspėjo jis. – Tarkim, iki pakuros vidurio nuo pagrindo turėtų būti 85–90 cm, kad kepant maistą nereikėtų lenktis. Tarp sienų reikia palikti vietos malkoms laikyti (apie 60–75 cm). Metalinėms židinių dalims taikomi specialūs reikalavimai: grotelės turėtų būti pagamintos iš ketaus. Iešmams, keptuvui ir grotelėms nerekomenduojama naudoti juodojo metalo, reikėtų rinktis nerūdijantį plieną. Kad trauka būtų gera, bet nenukentėtų išorinis vaizdas, dūmtraukį geriausia mūryti tokio skerspjūvio, kad atitiktų pakuroje besikūrenančio laužo plotą.“

Židinys už 1 700 eurų

Raimundas Nedzveckis, pradėjęs savo namo statybą, lauko židinio vietą numatė dar namo projektavimo stadijoje. Dabar apie tai, kaip sekėsi statybos darbai, jis mielai dalijasi savo internetiniame dienoraštyje. Specialiai lauko židiniui buvo suprojektuotas ir padarytas pamatas, beje, vietoje armatūros sudėti metaliniai kampuočiai. Taip pat išmūrytas dvigubas kaminas – vienas skirtas vidaus židiniui, o kitas (D200mm – tai kamino parametrai) – skirtas lauko židiniui. „Nusprendėme pasukti židinį 90 laipsniu kampu į terasos pusę, – pripažino Raimundas. – Tai buvo nestandartinis sprendimas, bet galiu iškart pasakyti, kad juo labai džiaugiuosi, nes paaiškėjo, kad sklype vyrauja pietvakarių vėjai, tad taip stovintis židinys visada yra užuovėjoje ir dūmai iš pakuros nevirsta lauk. Taip pat kūrenant ugnį šiluma labai maloniai sklinda į terasos pusę, taigi šaltais rudens vakarais galima pasišildyti“.

Dėl šios  priežasties teko praplatinti pamatą. Beje, statant židinį teko apgalvoti, kaip paslėpti kamino aptarnavimo dureles, tuo pačiu paliekant priėjimą prie jų. Mūrijant židinį iš plytų, naudotos specialios jungtys plytinėms sąramoms „Baut“, kurios leidžia sumūryti bet kokią plytinę sąramą. „Svarbu tai, kad, sumontavus sąramą, kelias savaites, kol mūro mišinys įgaus stiprumo, negalima nuimti medinių atramų“, – perspėjo R.Nedveckis.

Pakuros vidus buvo išklotas  geltonomis šamotinėmis plytomis. Viena su kita jos suklijuotos molio ir smėlio mišiniu. Lentyna lauko židiniui padaryta iš granito plokštės, kurios viena pusė yra poliruota ir glotni, o kita grubi. Beje, R.Nedveckis pasidalijo žiniomis, kurias jam perdavė patyręs židinių meistras: šamotinės plytos gali turėti nuodingų medžiagų, todėl pirmus kelis kartus ugniakure nereikėtų gaminti maisto. Tai galima daryti tik po keleto kūrenimų.

Montavimo darbai jam atsiėjo apie 600 eurų, o visas židinys su kaminu – apie 1737 eurų. Taip paskaičiavo straipsnio herojus.

Kepsninės ir šašlykinės

Ir vis dėlto jei lauko židinys reikalauja daug pastangų ir išlaidų, galima rinktis kepsninę ar šašlykinę. Jos taip pat  papuoš kiemą, jeigu bus įrengtos tvarkingai ir su meile. Tradicinės kepsninės, kurias galima skirstyti į kūrenamas malkomis ir medžio anglimis. taip pat leidžia pasimėgauti nuostabaus skonio kepsniais. Dabar jų galima įsigyti įvairiausių, o štai auksarankiai įsirengia patys.

Fantazijai šioje srityje ribų nėra. Galima panaudoti automobilių ratlankius, susivirinti ištisą traukinį ar tanką, kuriame galima kepti.  Tokios kepsninės ar šašlykinės ne tik papuoš eksterjerą, stebins svečius, trauks praeivių žvilgsnius, bet ir kuo puikiausiai pasitarnaus buityje. Net ir iškylų metu nebereikės sukti galvos, kur išsikepti mėsos ar išsirūkyti žuvį, mat dauguma jų yra lengvai transportuojamos. Prieš perkant kepsninę, privalu pagalvoti ir apie tai, kur laikysite visus kepsninės priedus.

Iš tiesų paprastą kepsninę galima sumūryti iš plytų, mūro mišinio, vandens ir tam tereikės tik keleto įrankių. Tačiau kai kuriuos svarbius dalykus R.Gajauskas patarė prisiminti: kepant pirmiausia reikia pasistengti, kad kepsnio riebalai netykštų ant žarijų bei ugnies. Taip sumažės susidarančių kenksmingų junginių ir nemalonių kvapų. „Jei turite paprastą kepsninę, tuomet galima įdėti specialų aliuminį padėkliuką, į kurį sutekės riebalai“, – patarė specialistas. Kita gerų patiekalų kepimo sąlyga – tinkamų malkų pasirinkimas. Geriausia tinka lapuočių mediena. Greitai pagaminamiems produktams rekomenduojamos beržinės, o jei reikia kepti ilgiau – ąžuolinės, uosinės, alksninės malkos. Tačiau reikia vengti spygliuočių medienos, nes ji sugadins maisto skonį.

Meistro patarimai

* Svarbus lauko židinių ypatumas yra tas, kad juos veikia oro sąlygos, todėl nusprendus įsirengti būtina atidžiai rinktis medžiagas. Šiuolaikiniai židiniams mūryti naudojami mišiniai yra atsparūs karščiui, nebijo temperatūros svyravimų, tad jų siūlės netrūkinėja. Tačiau seniau statytus židinius reikėtų saugoti ir žiemai pridengti.

* Židinį geriausia mūryti vasarą, nes skiedinys, esant šiltam orui, greičiau išdžiūsta.

* Praktiškiausias židinys toks, kurio pakuros anga ne itin didelė: kam be reikalo pleškinti malkas, juk  židinys neskirtas šildymui.

* Pakurą patartina įrengti patogiame aukštyje ir pasukti taip, kad būtų gerai matyti, ar nebaigia degti malkos.

* Reguliariai išsemkite pelenus, nes juos nešioja vėjas, į ugniakurą nepatenka oras, ir židinys atrodo neestetiškai.