Kol neužklupo sinoptikų pranašaujama ankstyva žiema, reikėtų paskubėti ir įveikti likusius darbus.

Tinka ne visi

Vėjas ir darganos nudraskė paskutinius vaismedžių lapus. Ligotus lapus sudeginkite, o kitus – kompostuokite. Medžių lapai puikiai tinka šiltlysvėms. Nuo vaismedžių nukratykite likusius sukamštėjusius vaisius ir užkaskite į žemę, kad neplistų įvairių ligų užkratai. Nuo kamienų nuimkite vasarą užrištas popieriaus juostas su pasislėpusiais jose kenkėjais. Jei laikotės gamtinės žemdirbystės principų, išvežkite jas kur nors toliau nuo sodo.

Balinti būtina rudenį

Kol nešąla rankos, nugrandykite žievės atplaišas, nubalinkite vaismedžių kamienus ir prieš žiemą juos apriškite. Kai kurie žmonės medelius balina tik pavasarį. Tai bergždžias darbas, nes kenkėjai jau būna pabudę ir nukeliavę į žiedinius pumpurus. Nubalinę kamienus rudenį, apsaugosite juos nuo staigių temperatūros pokyčių žiemą, nuo žievės pleišėjimo. Vaismedžius galima balinti pačių padarytu kalkių pienu, į kurį įmaišoma lipalo ar molio miltelių. Tinka ir vandens emulsiniai dažai. Paprastesnis būdas – specializuotose sodininkų parduotuvėse įsigyti jau paruošto mišinio.

N. Baronienės nuotr.

Padės aprišalai

Nuo kiškių ir graužikų medžius gelbės aprišalai. Vaismedžius apriškite impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudais arba nendrėmis, dviguba daržo plėvele, medžiagų atraižomis. Vyniokite nuo apačios į viršų, tada pro sandūras ant žievės nepateks vandens. Patogu naudoti smulkesnės eglišakes. Žemaūgius medelius apvyniokite nuo žemės iki viršūnių, o pusiau žemaūgių – tik kamienus. Dažniausiai vaismedžių kamienai aprišami specialiu plastikiniu tinklu, kurį galima palikti ir vasarą. Nuo zuikių padės apsiginti labai paprastas ir pigus būdas: lygiomis dalimis sumaišykite šviežią karvių mėšlą ir molį, gautu mišiniu aptepkite vaismedžių kamienus. Vis dėlto geriausia apsauga nuo kiškių ar į sodą užklystančių stirnų – aukšta tinklinė tvora.

Būtina mulčiuoti

Vaismedžių, ypač jaunų, šaknys jautrios šalčiui, todėl pradėjus šalti jas apmulčiuokite susmulkinta medžių žieve, pjuvenomis. Labiausiai augalai nukenčia, kai mažai sniego, todėl pomedžius sutvarkykite taip, kad ant šaknų prisikauptų ir laikytųsi daugiau sniego. Tam tinka eglišakės ir mulčias. Mulčiuojama, kai truputį pašąla, iki 10–15 cm storio sluoksniu, 50–100 cm spinduliu aplink kamieną. Jei dėsite šviežio mėšlo, kad nenukentėtų žievė, tarp kamieno ir mėšlo palikite apie 5 cm tarpelis.

Patalas rožėms

Jei žemė neįšalusi, dar galite pasisėti krapų, petražolių, morkų. Iškart po sėjos lysvę mulčiuokite durpėmis – pavasarį dirva neišdžius ir sėklos greičiau sudygs.

Prieš žiemą pasirūpinkite rožėmis, raganėmis. Rožes apdenkite eglišakėmis, kai oro temperatūra nukris iki 5 laipsnių šalčio. Prieš apklodami nuskinkite visus lapus, nupurkškite vario sulfato arba 3–5 proc. geležies sulfato tirpalu. Jei nėra eglišakių, apsaugai nuo šalčių tinka durpės arba spygliuočių pjuvenos. Kai kurių rožių augintojų teigimu, pakanka rožes tik apkasti žeme.

Apsaugos mulčias

Lapkritį baikite tvarkyti gėlynus, pašalinkite augalų liekanas. Kai pradeda šalti, apmulčiuokite svogūnines ir daugiametes gėles, astilbes, monardas, flioksus, bergenijas, rodžersijas, liatrius, vilkdalgius. Ilgai augdami vienoje vietoje, jie iškyla į paviršių. Mulčias apsaugos šaknis, jei spustelės šalčiai, o sniego dar nebus.

Sumedėjusių bijūnų, magnolijų, hortenzijų ir kitų šalčiui jautrių augalų stiebus apriškite šiaudais, eglišakėmis arba prilenkę apdėkite sausais lapais. Dvimetes pavasarį žydinčias gėles lapkričio pabaigoje taip pat apklokite eglišakėmis, nes jos, jei ilgai nesnigs, gali apšalti.

Svarbu, kad neišbrinktų

Jei dirva dar neįšalusi, lapkričio mėnesį, atvėsus orams, laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje pasėkite vienmečių, dvimečių ir daugiamečių gėlių: žioveinių, medetkų, ešolcijų, kochijų, gvazdikų, rugiagėlių, laumenių (tik nepasėkite per anksti, nes sėklos gali išbrinkti ir sudygti).