Kurkliai sunaikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Išnaikinti šiuos vabzdžius sunku, nes jie geba gerai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau yra nemažai priemonių, padėsiančių sumažinti šių kenkėjų skaičių.

Gyvena ir molyje

Netoli Vilniaus, Pagiriuose, gyvenantys biologai Regina ir Vytautas Kazlauskai šiais metais jau gali atsikvėpti. Pagaliau jų medelyne nebesiautės kurkliai. Buvo metų, kai jie pražudydavo ne tik tai, kas auga darže, bet ir medelyne. „Kurkliai gyvena dirvožemyje, rausia urvus 10–15 cm gylyje. Į daržus jie dažniausiai patenka kartu su mėšlu. Kurkliai – visaėdžiai, jie minta ne tik augaliniu maistu, bet ir sliekais, vabzdžiais. Augalų šaknis jie pažeidžia ir rausdami urvus. Augalai pradeda vysti, kol visai sunyksta. Šie vabzdžiai greitai dauginasi. Viename lizde gali būti iki kelių šimtų jų kiaušinių, todėl jei su jais nebus kovojama, jų gali prisidauginti tiek, kad liks mažiau nei pusė daržovių derliaus, praretės ir gėlynai“, – pasakojo Regina.

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto lektorės Aurelijos Šaluchaitės, kuo šilčiau ir sausiau, tuo kurkliams geriau. „Kurkliams patinka lengvesnės, nemolingos dirvos, priesmėlis, ten jie gausiau veisiasi. Daug kurklių neturėtų būti ten, kur molis ir priemolis“, – sakė ji. Vis dėlto mokslininkė klydo: kurkliai pastebėti net gryno molio dirvose. „Kasėme duobes šilauogėms ir nustebome, pusės metro gylyje pamatę kurklį“, – pasakojo Stasys Liubkevičius.

Šakės nepadeda

Kalbinti sodininkai tikino, kad parduotuvėse parduodamas masalas kurkliams nėra veiksmingas. „Rudens pradžioje, kai kurkliai ieško šiltesnės vietelės žiemoti, iškasu duobę ir į ją pridedu šiaudų, arklio mėšlo. Kurkliai labai greitai aptinka jiems paruoštą žiemavietę ir sulenda į ją. Spustelėjus šalčiui, šiaudus ir arklio mėšlą išbarstau šakėmis ant žemės ir kurkliai sušąla. Tiesa, įrengus žiemavietes, reikia pažymėti kuoliukais, kurioje vietoje jos yra, nes galima pamiršti ar nepamatyti po sniegu. Tačiau mums šis metodas netinka, juk dirbame ne keliuose aruose, o daugiau nei hektaro teritorijoje“, – sakė Vytautas Kazlauskas. Jam šypseną kelia ir kitas kovos su kurkliais metodas – iš kavamale sumaltų kiaušinių lukštų ir saulėgrąžų aliejaus padarytą masalą sukaišioti į kurklių takus. Užvalgę tokio „gardėsio“, kukliai esą nugaišta. „Kai kurie kalkina dirvą, kiti nuo kurklių ginasi 1–1,5 m atstumu į žemę susmaigstydami žalias alksnių šakeles. Tačiau išdžiūvusios jos nebeveikia, tad būtina pakeisti šviežiomis, kad vėl sklistų kurkliams nemalonus alksnių kvapas. Taigi tik spėk suktis“, – atviravo R.Kazlauskienė.

Veiksmingas mišinys

Išbandę visus kovos su žaladariais būdus, Kazlauskai griebėsi chemijos. „Praėjusiais metais pasigaminome masalą, nuo kurio gaišo ir dideli, ir maži kukliai. 1 kg kviečių sudaiginome, tada į grūdus įmaišome 20 –30 g sisteminio veikimo insekticido „Actar“, įpilame porą šaukštų saulėgrąžų aliejaus. Masalą išdėliojame ten, kur yra kurklių urvelių. Jį būtina kuo nors pridengti, kad neaplytų. Masalo dedama nedaug, – pasakojo sodininkas. – Pajutę kvapą, kurkliai jo priėda ir po kiek laiko žūva. Galima matyti, kaip jie vangiai ropinėja dirvos paviršiuje, kol nusibaigia.“

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto prof. dr. Honorata Danilčenko

Daug žmonių laikosi gamtinės žemdirbystės principų. Jie nenaudoja chemijos, tad patarčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos paprastus, bet veiksmingus kovos su kurkliais būdus. Šie žaladariai nemėgsta įvairių kvapų. Toliau iš daržo kurkliai bėgs, jei smulkiai supjaustysite chrizantemų stiebus ir sumaišysite juos su dirvožemiu. Šie vabzdžiai nemėgsta ir česnakų, kanapių, serenčių kvapo. Nepatinka jiems ir vištų mėšlas. Pabandykite supurenti dirvą tarpueiliuose. Geriausia tai daryti gegužės ir birželio pradžioje, nes kurkliai poruojasi gegužę, birželio viduryje jų lizduose jau atsiranda jauniklių. Birželį purenant žemę 15–20 cm gylyje, išverčiama daug kurklių kiaušinėlių. Gegužės pradžioje ant žemės išdėliokite šviežio mėšlo ir uždenkite faneros, kartono ar ruberoido lakštais. Kurkliai po jais raus lizdus ir dės kiaušinius. Po 20–30 dienų nesunku šiuos lizdus rasti ir sunaikinti. Tai galima daryti ir liepą.

Paprastasis kurklys (lot. Gryllotalpa gryllotalpa) yra nemažas tamsiai rudas vabzdys, galintis užaugti iki 55 mm. Jo kūnas stambus, pilvas kone triskart ilgesnis už krūtinę, dantys stiprūs, ūsai ir kojelės, kuriomis rausia urvus, ilgi. Dėl garsų, skleidžiamų poruojantis, žmonės kurklius vadina parpliais, turkliais.