Akmenys – natūrali, skoninga ir dekoratyvi kiemo, gėlyno puošmena. Jais itin mėgstama įrėminti gėlynus ar net susimūryti laiptus, sieneles, o didelį lauko riedulį pastatyti kaip netašytą skulptūrą. Tačiau jeigu nuosavoje teritorijoje akmenų neturime, ar galima imti juos iš kur pakliūva? Pasirodo, kad savintis akmenų iš palaukių ar miškų draudžiama, o už jų išvežimą gali grėsti atsakomybė.

Neimti vogčiom

Kaip žinoti, ar lauke gulintis akmuo gali papuošti namus? Ar visus akmenis galima rinkti iš lauko ar pamiškių? Pasirodo, rinktis akmenų iš laukų, kurie pačiam nepriklauso – neteisėta. Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas pabrėžia, kad lauko rieduliai priklauso tiems, kieno yra žemės nuosavybė.

„Žinoma, neštis rankoje akmenuką tikrai galima, niekas už tai nebaus. Tačiau jei pradedama piktnaudžiauti ir akmenis vežti su karučiais iš palaukės, jų šeimininkui gali kilti pagrįstų įtarimų. Juk malkų vogti iš svetimo miško irgi negalima, tokia pati tvarka ir su akmenimis. Tokiu atveju lauko riedulių savininkas gali kreiptis į policiją, o paskui paskaičiuojama, kokia žala buvo padaryta“, – pasakoja V.Mikulėnas. Pasak jo, geologams šiuo klausimu tenka talkinti išsiaiškinant, koks buvo pasisavintų akmenų tūris, vėliau skaičiuojamas svoris.

Jis sako, kad nesusipratimų neturėtų kilti susitarus su žemės savininku dėl lauko riedulių perleidimo. Gana dažnai ūkininkai ar kiti žemės savininkai akmenų savo nuosavybėje nepageidauja, todėl juos galima įsigyti ar tiesiog iš anksto sutarus atvažiuoti paimti.

Kur ir kokius akmenis galima imti?

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai VL paaiškino, kad teisės aktų reikalavimuose yra nustatytas didesnių akmenų (riedulių) reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis paimti keletą nedidelių akmenukų nebus įstatymų pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą saugomose teritorijose ir paviršiniuose vandens telkiniuose gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos leidimas.

Neprarasti saiko reikėtų ir akmenukus renkant pajūryje. Juos gana dažnai mėgstame parsivežti kaip mažą suvenyrą iš pajūrio. Tačiau kai kada juos berenkant „apetitas kyla bevalgant“, todėl iš pajūrio išnešami kilogramai akmenukų.

Taip pat nederėtų iš vietos judinti akmenų, gulinčių gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose. Lauko riedulius perkelti galima tik tuo atveju, kai darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro riedulius, riedulynuose – visus akmenis, o štai upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip 1 kubinio decimetro natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant draustiniuose leidžiamą veiklą arba šios veiklos vykdymui taikomos išimtys ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

Geologiniuose draustiniuose draudžiama naikinti, žaloti, rinkti, atkasti, užkasti, perkelti į kitą vietą riedulius.

Neprarasti saiko reikėtų ir akmenukus renkant pajūryje. Juos gana dažnai mėgstame parsivežti kaip mažą suvenyrą iš pajūrio. Tačiau kai kada juos berenkant „apetitas kyla bevalgant“, todėl iš pajūrio išnešami kilogramai akmenukų. „Saugomose teritorijose, pajūryje draudžiama akmenis rinkti maišais, nes jie yra dirvožemio ir ekosistemos sudedamoji dalis. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti)“, – primena gamtosaugininkai.

Pasiteiravus, ar yra numatoma kokia nors atsakomybė už riedulių paėmimą, aplinkosaugininkai pabrėžė, kad už tai gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Jos dydis priklauso nuo akmens riedulio statuso ir jo dydžio. Pavyzdžiui, akmuo gali būti laikomas gamtos paminklu arba kultūros paveldo objektu.

Smėlio kasti bet kur negalima

Kiek kitokia padėtis su neteisėta žvyro ir smėlio kasyba. Smėlis, žvyras – valstybiniai gamtos ištekliai. Be to, jie yra mokesčio objektas ir draudžiama juos kasti tiek valstybinėje žemėje, tiek regioniniuose parkuose bei draustiniuose.

Pasak AAD, už neteisėtą žvyro ar smėlio kasimą yra numatyta atsakomybė administracinių nusižengimų kodekse. Žemės gelmių išteklių, ertmių arba grunto naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 110 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 270 eurų.

Pagal šį straipsnį per 2021 m. buvo nustatyta 56 pažeidimai, nuo 2022 m. pradžios iki 2022 m. lapkričio 16 d. – 34 pažeidimai.

Svarbu žinoti ir tai, kad dėl gamtos išteklių (žvyro, smėlio) grobstymo ir kitokių neteisėtų kasimų skaičiuojama ir žala aplinkai.

Gamtos apsaugos inspektoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad visi gamtos ištekliai priklauso valstybei (naudingųjų iškasenų kasimas ar gamtos išteklių paėmimas iš aplinkos kitokiu būdu) ir norint juos naudoti reikalingi leidimai, taip pat turi būti mokami mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą.