Uogos šiuo metu auga tiek pamiškėse, tiek giliai miškuose, tiek pelkėse ar netgi arti namų. Tiesa, ne visos uogos botaniniu požiūriu laikomos uogomis, kai kurios jų, nors panašios į uogas, yra kaulavaisiai ar obuolėliai (medžių ar krūmų vaisiai).

Žinomiausios ir dažniausios dabar randamos putino uogos, kurių skonis žiemą visiškai kitoks nei rudenį. Po šalnų jo skonis daug saldesnis, tačiau, kad jų paragautume, tenka konkuruoti su šias uogas gausiai lesančiais paukščiais. Jų gausu pamiškėse ar drėgnose paežerėse, šalikelėse.

Taip pat šiuo metų laiku tebėra kadagio uogų. Jų būna ne tik prinokusių mėlynų, bet ir neprinokusių žalių – jos subręs tik kitąmet. Šių uogų nerekomenduojama valgyti gausiai, jos naudojamos daugiau kaip prieskonis. Salstelėjusios ir su šiek tiek juntamu sakų skoniu kadagio uogos ypač tinkamos žvėrienos patiekalams. Kadagio uogos naudojamos ir vaistams, ir stipriesiems gėrimams gaminti. Kadagynų Lietuvoje apstu, tad ilgai ieškoti kadagio uogų neteks.

Tebėra likusių ir spanguolių, kurios dabar yra visiškai prinokusios, tačiau dėl sniego gausos šiuo metu jų prisirinkti sudėtingiau.

Prie pat namų auga ir apsnigtuose krūmeliuose ryškiai matomos baltos uogos, t. y. baltauogės meškytės, kurios nėra valgomos, bet gali būti puiki kalėdinė dekoracija.

Soduose tikrai dar atrastume ir šaltalankių, jų skonis tebėra sodrus ir šviežias.

Gamtininkas Almantas Kulbis primena, kad skanauti galima tik gerai pažįstamas uogas.