Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kūdrai elegancijos ir gyvybės įkvepia augalai

Tyvuliuojantis vandens telkinys kieme – tikras ramybės ir atgaivos kampelis vasarą. Kad būtų smagu ne tik išsimaudyti tvenkinyje, bet ir pasigrožėti juo, labai svarbu tinkamai parinkti augalus tiek pačiame vandenyje, tiek prie jo.

Auginti apsimoka

Bet koks vandens telkinys pasižymi savita ekosistema. Kad ji nebūtų sutrikdyta, svarbu tiksliai žinoti, ką ir kur jame auginti. Idealu, jei augalų rūšimis, jų augimo sąlygomis ir savybėmis pasidomėsite dar prieš „prūdo“ kasimą. Tokiu atveju, žinodami mėgstamų augalų sodinimo ir augimo gylius, galėsite geriau parinkti kūdros dugno reljefą, ten vėliau bus galima pasodinti įvairesnių augalų. Tačiau jeigu to nepadarėte, teks prisitaikyti prie jau turimos situacijos.

Augalus „prūde“ auginti verta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jie vandens telkinį aprūpina deguonimi, suriša vandenyje ištirpusias medžiagas. Tai lemia lėtesnį kūdros dumblėjimą, sukuria estetinį vaizdą ir yra neatsiejama ekosistemos dalis. Vandens augalai taip pat konkuruoja su dumbliais dėl maisto medžiagų: jeigu vandens augalų yra pakankamai, vanduo mažiau linkęs „žydėti“.

Norite lelijų – nekaskite stačių šlaitų

Bene dažniausia „prūdų“ puošmena – vandens lelijos. Jos ne tik puošia kūdrą, bet ir veikia kaip savotiškas prieglobstis žuvims, jos taip pat sudaro pavėsį, todėl vandens temperatūra vasarą ne taip greitai įkaista. Tačiau ne visus tvenkinius gali puošti lelijos žiedai. Patyręs vandens lelijų augintojas Vilius Kairys ne taip jau retai išgirsta prašymų pasodinti lelijas kūdrose, kuriose itin statūs šlaitai. Tačiau toks vandens telkinys lelijoms netinka.

„Pastebiu, kad žmonės pradėjo kasti gilius „prūdus“ stačiais krantais, tikėdami, kad taip bus geriau žuvims, augalams. Tačiau taip nėra. Tokie šlaitai įgriūna, augalų prie stačių sienų nepasodinsi. Lelijas geriausia sodinti 60–80 cm gylyje. Jeigu pasodinsite per sekliai, iškils labai daug lapų, o jei daigas atsidurs per giliai – lelijai bus per sunku augti“, – akcentuoja V.Kairys. Jis taip pat pabrėžia, kad lelijų nereikėtų auginti ten, kur įžuvinti amūrai.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros docentė dr. Ingė Auželienė sutinka, kad „prūdus“ su labai stačiais krantais sudėtinga apželdinti, todėl reikėtų rinktis ne didesnį nei 45 laipsnių nuolydį.

Vandens lelijas kūdrose verta sodinti ne tik dėl estetikos – jos sudaro saugų prieglobstį žuvims, o jų lapai, uždengdami vandens paviršių, padaro pavėsį, vanduo taip neįkaista. Tiesa, jeigu „prūde“ auginate amūrus, lelijų nesodinkite, nes jos bus greitas amūrų užkandis.

Kaip sodinti lelijas?

Pasak V.Kairio, vandens lelijas galima sodinti praktiškai visu jų vegetacijos laiku. Šiuo metu lelijas jau galima sodinti, tačiau patys augintojai tai daro ne taip aktyviai, nes nenori lįsti į dar neįšilusį vandenį. Lelijos vandens telkinyje dažniausiai sodinamos dviem būdais: tiesiai į gruntą arba į plastikinę dėžę. Anot pašnekovo, jei norite, kad lelijos nesidaugintų, neplistų – rinkitės plastikinę talpą, kurioje augalas bus apribotas. Jeigu norite jų turėti daugiau – sodinkite grunte. Jeigu lelijas jau esate pasodinę, šiuo metu galite jas pamaitinti trąšomis.

Išskirtinė elegancija – violetinė lelija

Įprasta kūdrose matyti baltas, gelsvo atspalvio lelijas. Tačiau jei ieškote ryškių, dėmesį traukiančių spalvų, V.Kairys rekomenduoja rinktis retą, tačiau kerinčio grožio leliją – ISG hibridus. Tai yra tarpgentinis šalčiui atsparių ir tropinių lelijų hibridas. Anot pašnekovo, iki šiol tarp vidutinio klimato vandens lelijų nebuvo nė vienos rūšies ar veislės, kuri būtų mėlyno ar violetinio atspalvio. Pastaroji – vienintelė išimtis.

„Purple Fantasy“ – vidutinio dydžio vandens lelija. Žiedas nėra labai didelis, bet intensyvi violetinė žiedų spalva leliją daro išskirtinę ir pastebimą tarp visų kitų. Vieną žiemą peržiemojęs kūdroje, augalas žydėjo visą vasarą ganėtinai gausiai. Taip pat man pasiteisino ir „Siam Purple 1“. Jau dvi žiemas vienas augalas puikiai žiemoja kūdroje su kitomis lelijomis. O kitą auginu dideliame puode, kurį žiemą įnešu į rūsį. Nors su rūsyje žiemojančia lelija netyčia padariau eksperimentą: pavasarį pamiršau išnešti iš rūsio. Ji ten išbuvo beveik penkis mėnesius. Išnešus į šviesą, lelija pradėjo sparčiai augti“, – apie violetinius žiedus dovanojančias lelijas pasakoja jas auginantis V.Kairys.

Išskirtinis, sparčiai augantis augalas

Jei turite didelį „prūdą“ ir norite dalį jo apželdinti, tačiau ieškote ko nors naujo ir įdomaus, V.Kairys primena apie lietuvišką, tačiau, deja, nykstantį augalą – vandeninę plaumuonę. Anot jo, Lietuvoje tai – reta rūšis, aptinkama tik vakarinėje šalies dalyje. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

„Maždaug prieš 4–5 metus ją įsigijau iš Lenkijos augintojų. Net tiksliai nežinojau, koks tai augalas. Tik vėliau paieškojęs informacijos internete supratau, kad tai gana įdomus ir gražus augalas. Jo žiedai susitelkę po 3–6 į nedidelius skėtiškus žiedynus, iškilę virš vandens. Žiedlapiai ryškiai geltonos spalvos. Net neieškojęs informacijos apie vandeninės plaumuonės augimo sąlygas, pasodinau ją į šalia namų esantį didelį tvenkinį, kuriame jau augo vandens lelijos. Dėl didelio dumblo kiekio vandens augalams augti sąlygos ten idealios. Keletą metų ji nekėlė jokių problemų, nors plito ganėtinai sparčiai“, – pasakojo vandens augalų augintojas, pabrėždamas, kad mažuose vandens telkiniuose vandeninės plaumuonės geriau nesodinti.

Jo teigimu, praėjusią vasarą ji „okupavo“ du labai didelės veislės lelijos kerus. Abu augalai per vasarą turėjo vos kelis žiedus ir mažai lapų. Vilius stebisi, kad nors vandeninė plaumuonė atrodo daug mažesnis ir silpnesnis augalas, ji sugeba nustelbti už save stipresnius augalus. „Vasaros pabaigoje augalas užėmė daugiau nei 20 kv. m plotą, todėl teko retinti. Manau, ateinančiais metais vandeninės plaumuonės augimą taip pat teks labai stipriai kontroliuoti“, – pasiraitoti rankoves raunant perteklinius daigus pasiruošęs V.Kairys.

Drėgmę toleruojantys augalai

Jei vandenyje augalų nenorite, tačiau šalia „prūdo“ norėtumėte daugiau žalumos ir spalvų, krantus galite apželdinti. Tačiau prieš rinkdamiesi augalus įvertinkite, ar priekrantės gruntas bus linkęs į užmirkimą. Šių juostų augalai turi kontaktą tiek su oru, tiek su vandeniu, tiek su gruntu. Vizualiai tokie augalai švelnina liniją tarp kranto ir vandens. I.Auželienė sako, viso perimetro apželdinti tikrai nebūtina, todėl reikėtų pasirinkti labiausiai matomą vietą. Prie vandens telkinių puikiai jaučiasi sidabrinis vilkdalgis, bergenija.

„Jeigu tvenkinys didelis, nebijokite prie jo pasodinti didesnio medžio. Labai gražiai prie vandens atrodo gluosnis, užmirkimą pakenčia ir dekoratyviniai ar skiepyti beržai. Galima pasodinti ir krūmus, pavyzdžiui, lanksvas, dekoratyvinius karklus“, – dėsto pašnekovė.

Daugiamečių augalų augintoja Rasa Laurinavičienė taip pat pabrėžia, kad renkantis augalus sodinti prie vandens, svarbu atsižvelgti į jų pakantumą drėgmei, grunto sandarą. Ji pataria įkvėpimo ieškoti natūralioje gamtoje ir rinktis augalus, kurie auga paežerėse ar paupiuose. Tai gali būti kemerai, raudoklės, vandeninės mėtos.

Rekomenduojami video